Šioje pajūrio vietoje jūros ošimą girdi tik šiltuoju metų laiku vaiduokliais virtusiuose ir griūvančiuose pastatuose apsigyvenantys benamiai.
Įvairioms valstybės įstaigoms apleista vaikų stovyklavietė mėtoma lyg karšta bulvė.
Aplinkui besiplečiančius privačius kotedžus matantys palangiškiai įsitikinę, kad vaikų poilsiui kopų pušyne skirtas didelis sklypas iš tiesų saugomas valdžiai tinkamiems nekilnojamojo turto plėtotojams.
Nuo privatizavimo apsaugojo
Rimtesnio remonto niekada nemačiusiuose pastatuose iki 2008 metų dar vasarodavo vieno vaikų fondo atvežami vaikai iš socialiai remtinų šeimų.
Bet beveik prieš 10 metų tuometė Klaipėdos apskrities administracija stovyklavietės panaudos sutartį nutraukė ir vaikai iš čia buvo priversti išsikraustyti. Buvo nuspręsta ją privatizuoti.
Tačiau trumpam pabuvusi Susisiekimo ministerijos rankose 2009 metų pavasarį stovyklavietė atiteko Švietimo ir mokslo ministerijai.
Ji teisę naudotis 5 hektarų sklypu su pastatais perdavė valstybės viešajai įstaigai „Vaikų poilsis“, kurios pagrindinė funkcija yra vaikų ir šeimos poilsio organizavimas.
Tik stovyklavietėje vaikų neatsirado. Griūvantiems statiniams kasmet reikėjo vis rimtesnio remonto, bet valstybė pinigų neskyrė, o pati viešoji įstaiga jų neturėjo.
„Mums ta stovykla kaip akmuo po kaklu. Naudoti vaikų poilsiui jos negalime, o lėšų jos rekonstrukcijai nėra.
Vien žemės mokesčio pernai už ją sumokėjome 65 tūkst. litų. Beveik viską, ką uždirbome kitose vaikų stovyklose“, – prieš 6 metus „Lietuvos rytui“ guodėsi įstaigos vadovė Galina Andrejevskaja.
Pažadėjo 2 mln. eurų
Su ta pačia bėda susidūrė naujoji stovyklavietės šeimininkė – Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, kuriai ši teritorija perduota prieš pustrečių metų.
Tiesa, mokyklai išlaidų buvo mažiau, nes iki šios vasaros užtruko mokyklos derybos su Nacionaline žemės tarnyba dėl 4,8 hektaro ploto sklypo: ar valstybė mokyklą perduoda nuomai, ar panaudai.
„Sklypas buvo perduotas panaudai, todėl už jį mokesčių nemokame. Kainuoja tik stovyklavietės priežiūra – tvoros, statinių paramstymas, alga teritoriją prižiūrinčiam darbuotojui“, – pasakojo mokyklos direktorius Romualdas Kondrotas.
Tik šįmet buvo pritarta menų mokyklos pateiktai finansavimo iš ES struktūrinių fondų paraiškai čia įkurti mokinių edukacijos centrą.
„Pagal mūsų atliktą galimybių studiją centro statybos sąmata siekia 4,7 mln. eurų. Mums skiria tiktai 2 mln. eurų. Mažoka, bet jau galima ką nors pradėti daryti“, – sakė R.Kondrotas.
Stovykla gabiems vaikams
Pagal M.K.Čiurlionio menų mokyklos sumanymą per porą metų prie jūros turėtų atsirasti gabių mokinių ugdymo centras, kuris veiktų ištisus metus.
Žadamų lėšų turėtų pakakti teritorijai sutvarkyti ir 4 šildomų pastatų statybai. Dar keturi pastatai būtų skirti vasaros poilsiui. Bendras pastatų plotas siektų apie 8 tūkst. kvadratinių metrų.
Planuojama, kad šaltuoju metų laiku čia gyventų ir mokytųsi apie 80 menui ir tiksliesiems mokslams gabių vaikų iš visos Lietuvos. Dar antra tiek vaikų centre poilsiautų vasarą.
Valstybė prisidėti neskuba
Ar šiems mokyklos planams skiriamų lėšų užteks, paaiškės tik atlikus pastatų techninį projektą.
Gaunamas lėšas aptirpdys ir projektavimas, ir esamų statinių griovimas.
O prašyti lėšų iš Vyriausybės menų mokyklos direktorius sakė nesiryžęs: „Iš Valstybės investicijų programos lėšų neseniai baigėme bendrabučio rekonstrukcijos darbus. Dar prašyti pinigų ir pajūryje esančiai stovyklavietei įrengti būtų pernelyg įžūlu.“
M.K.Čiurlionio menų mokyklos steigėja – Švietimo ir mokslo ministerija – iš valstybės biudžeto prisidėti prie vaikų ugdymo centro įkūrimo nemato galimybių.
„Šiam projektui gauti lėšų iš valstybės biudžeto jokių prošvaisčių nėra.
Valstybė finansuoja tik pradėtus projektus.
Naujas statybas nulemia tiktai politikų pageidavimai. Apie stovyklos prikėlimą Palangoje niekas nekalba“, – teigė ministerijos Turto valdymo ir viešųjų pirkimo skyriaus vedėja Margarita Jakštonienė.
Anot jo, ministerija valstybės biudžete galėtų ieškoti lėšų tik tuo atveju, jeigu jų pritrūktų jau baigiamiems darbams.
