Žaliausiu verslo centru, o ir pačiu žaliausiu pastatu Lietuvoje tarp konkurse dalyvavusių projektų pripažintas „YIT Kausta“ plėtotas „Duetto“ verslo centras.
„YIT Kaustos“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas pasakojo, kad pradėjusi planuoti „Duetto“ verslo namų projektą, įmonė turėjo viziją sukurti visomis prasmėmis šiuolaikišką pastatą. Jis turėjo būti patogus čia dirbsiantiems žmonėms, atitikti bei prisitaikyti prie individualių įmonių poreikių ir tausoti aplinką.
K.Vanagas teigė pastebintis, kad, augant ekonominiam sąmoningumui, poreikis įsikurti tvariame, kartu ir ekonomiškai efektyviame pastate darosi vis aktualesnis.
Pirmajame „Duetto“ verslo namų pastate jau įsikūrė ir veiklą vykdo „Vilniaus vandenys“, kreditų vadybos įmonės „Lindorff“ paslaugų centras ir kt. Šiuo metu vykdomos antrojo pastato statybos. Iš viso abiejuose pastatuose, numatoma, dirbs per 1,5 tūkst. darbuotojų.
Žaliausiu projektu gyvenamųjų namų kategorijoje tapo „Citus“ gyvenamasis pastatas „Aeronamai“.
Demonstracinio projekto kūrėjos, įmonės „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas pasakojo, kad „Aeronamai“ skirti pilotams, aviacijos mėgėjams. Todėl ne tik vieta, architektūra ar interjero dizainas yra persmelkti aviacijos idėjos, bet projekte vystomam unikaliam būstui, kaip ir aviacijoje, taikoma nulinė klaidų tolerancija, čia diegiami moderniausi energinio efektyvumo užtikrinimo, išmanaus būsto realizavimo sprendimai.
„Būstui tampant labai individualiu, vis svarbesni darosi ne tik jo eksploatacijos, energinio efektyvumo klausimai, bet platesnė koncepcija, apimanti būsto integraciją aplinkoje, platesniame bendruomeniniame ir urbanistiniame areale, gyventojų savijauta ir šios savijautos užtikrinimo pėdsakas. Apie tai galvojome kurdami„Aeronamus“, – kalbėjo M.Vanagas.
Konkursą „Žalieji pastatai 2017“ organizavo Aplinkos ministerija ir Lietuvos žaliųjų pastatų taryba.
„Pirmą kartą Lietuvoje vykusio konkurso „Žalieji pastatai 2017“ tikslas yra paskatinti Lietuvos nekilnojamo turto plėtotojus bei savininkus investuoti į aplinkai bei žmonėms draugiškus pastatus. Žalieji pastatai yra jau daugiau nei 25 metus skaičiuojanti idėja, tačiau Lietuvoje tokių tvarių pastatų vis dar yra nedaug. Siekiame, kad įmonės, visuomenė suprastų, jog žalieji pastatai yra ne tik investicija į gamtos apsaugą, geresnių gyvenimo ar darbo sąlygų žmonėms kūrimą, tačiau ir konkurencinio įmonės pranašumo, tvarios ateities kūrimas“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.
Tuo tarpu Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos direktorius Andrius Bagdonas pabrėžė, kad žaliųjų pastatų plėtrą ateityje lems ne tik nekilnojamojo turto plėtotojų noras užsitikrinti, jog jų plėtojami pastatai išliks konkurencingi ateityje, tačiau ir biurus nuomojančių darbdavių siekis užtikrinti darbuotojams geriausias darbo sąlygas.
„Iki šiol žaliųjų pastatų dažniausiai dairydavosi užsienio investuotojai, kurių korporatyvinėse strategijose yra numatyta, jog jie nori dirbti tik tam tikrus sertifikatus turinčiuose biurų pastatuose. Tačiau pastaruosius kelerius metus pastebime tendenciją, jog žaliųjų pastatų poreikis auga ne tik tarp užsienio kompanijų, tačiau ir Lietuvos bendrovių“, – teigė A.Bagdonas.
Jis pabrėžė, kad lygiai taip pat gyvenamųjų projektų žalumas tampa vienu iš veiksnių, padedančių kurti projektų išskirtinumą.
Konkurse „Žalieji pastatai 2017“ vertintos plėtotojų ir savininkų 2014–2016 m. pastatytų pastatų ir iki 2016 m. pabaigos į Infostatybos duomenų bazę įkeltų projektų paraiškos. Pateikti projektai buvo vertinami pagal 10 tvarumo kriterijų: nuo pastato energetinio efektyvumo iki projektavimui naudotų technologijų ar estetinių sprendimų.
Šiemet nugalėtojai rinkti dviejose kategorijoje – verslo centrų ir gyvenamųjų pastatų grupėse. Kitąmet konkurse bus kviečiami dalyvauti ir pramoninių, prekybos ir pramogų projektų plėtotojai bei savininkai.
Nugalėtojus rinko vertinimo komisija sudaryta iš verslo, mokslo, valstybinių institucijų atstovų.
Konkurse dalyvavo tokie plėtotojai ir pastatų savininkai kaip „YIT Kausta“, „InReal“, „Rampini“, Vilniaus universiteto Botanikos sodo laboratorija, „M.M.M.Projektai“, „Nuova Capital“, „Citus“, „ELL“, mažmeninės prekybos tinklą valdanti „Lidl Lietuva“, „August ir Ko“.
