Naujoji paslauga – puikus būdas ne tik atsinaujinti, bet ir sumažinti sąskaitas taupant šilumos energiją.
Tuo netrukus galės įsitikinti Vilniuje esančio V.Vaitkaus 5-ojo daugiabučio gyventojai, sostinėje pirmieji nusprendę pasinaudoti etapinės renovacijos nauda.
Bėda – stogas ir sienos
Karoliniškių rajone esantys daugiabučiai – daugiausia sovietinės statybos, todėl jiems būtinas vienoks ar kitoks remontas. Ne išimtis ir V.Vaitkaus g. 5-uoju numeriu pažymėtas namas.
Viršutiniame aukšte gyvenantis Andrius pasakoja turėjęs problemų dėl kiauro stogo, todėl stogo remontas jam buvęs itin aktualus.
Pirmame aukšte viename kampinių butų gyvenanti Ilona taip pat buvo už namo renovaciją – juk apšiltinus namo sieną gyventi būtų šilčiau.
„Kai čia atsikrausčiau, mano bute buvo nežmoniškai šalta. Laikui bėgant apšiltinau savo buto vidinę sieną. Tačiau viso namo problemos tai neišsprendė“, – pasakojo Ilona.
Todėl gyventojai, susipažinę su etapinės renovacijos nauda, ryžosi žengti žingsnį šilumos bei pinigų taupymo keliu.
Išsimokės per penkerius metus
Pirmajame etape balsuota už stogo dangos keitimą ir apšiltinimą ir dviejų galinių sienų apšiltinimą.
Už darbus gyventojai išsimokės per penkerius metus dalimis.
Darbai dar tik baigti, tačiau gyventojai sako jau jaučiantys skirtumą.
„Labai tikiuosi, kad ir kaina už šildymą bus mažesnė. Kol kas viskas labai gerai“, – džiaugėsi Andrius.
Jam pritarė ir Ilona. Ji pajuokavo, kad namo gyventojai dabar gali ir vėliavą išsikabinti, nes yra pirmieji, galintys pasigirti etapinės renovacijos rezultatais.
Nereikia bankų paslaugos
Renovuojant etapais patys gyventojai sprendžia ne tik kurie darbai bus atliekami pirmiausia, bet ir kokios medžiagos bus naudojamos.
Taip suteikiama galimybė imtis prioritetinių darbų ir, kaip teigia „Mano būsto“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas, spręsti skaudžiausias namo problemas.
Jo teigimu, taip ne tik pagerinama namo būklė ir sumažinamos energijos sąnaudos, bet ir didinama būsto vertė.
„Įgyvendinant etapinę renovaciją pirmenybė teikiama energiją taupančioms priemonėms, tokioms kaip šilumos punkto atnaujinimas, stogo remontas ir šiltinimas, probleminių sienų šiltinimas, langų keitimas ir pan.
Siekiama didžiausios naudos už mažiausią kainą. Be to, gyventojams nereikia turėti jokių reikalų su bankais ir ilgalaikėmis paskolomis, vargti dėl dokumentų“, – teigė J.Paulauskas.
Taip pat išvengiama ne tik skolos bankams, bet ir viešųjų konkursų, kuriuose didžiausią įtaką turi pasiūlyta mažiausia kaina, o ne kokybė.
Į orą paleidžia pinigus
Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje pasitelkus daugiabučių namų modernizavimo programą renovuota vos 1600 daugiabučių namų.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai didelis skaičius.
Tačiau problema yra ta, kad Lietuvoje šiuo metu stovi per 35 tūkst. daugiabučių namų ir tokia sparta renovuojant neužteks ir 100 metų, – sakė „Mano būsto“ Gyvenamųjų namų administravimo departamento direktorius Mindaugas Genys. – Jau dabar eilėje laukia šimtai namų ir taip laukdami kas mėnesį jų gyventojai moka kosmines šildymo sąskaitas ir tiesiog į orą paleidžia savo pinigus.
Taigi šioje situacijoje reikia pasidžiaugti ir paskatinti iniciatyvas, kai gyventojai priima sprendimus nelaukti, kol kas nors juos išgelbės nuo didelių sąskaitų, o tiesiog ima ir susitvarko savo namus ir pradeda taupyti čia ir dabar.“
Etapinė renovacija – įprasta praktika Vakarų Europos šalyse.
Tai liudija ne tik žmonių norą taupyti, bet ir jų sąmoningumą sprendžiant su namu susijusias problemas.
V.Vaitkaus gatvės 5-ojo namo gyventojai savo pavyzdžiu parodė, jog sprendimai, priimami pačių būstų savininkų, yra geriausias žingsnis siekiant ne tik sutaupyti, gyventi komfortiškiau, bet ir bendruomeniškiau, nes sprendimą priimti turi visi bendru sutarimu. („Sostinė“)