Teroristų kaimynystės bijo
Prie Lietuvos ir Latvijos pasienio esančiame Kubiliūnų kaime 3 vienas šalia kito daugiabučiai namai tiesiog kraupiai stūkso: išdaužytais langais ir išlaužytomis durimis.
Aštuonbučiuose likusios gyventi vos trys šeimos.
Pamačiusi po kiemą vaikščiojančią korespondentę, į lauką išėjo vieno iš butų gyventoja Milda Trimakienė. Pensininkė smalsavo, ar nebūsiu kurio nors apleisto buto savininkė.
Išgirdusi neigiamą atsakymą, moteris pradėjo porinti, kad butus susipirko užsieniečiai, bet jie čia net kojos nekelia.
„Girdėjom, kad butus įsigijo ukrainiečiai ir baltarusiai, o žmonės kalbėjo, jog kaimynystėje būstą įsigijo ir musulmonai. Gerai būtų, kad į nykstantį kaimą atsikraustytų naujų gyventojų, tačiau savininkams jų turtas nerūpi. Per tokius apsileidusius šeimininkus pastatų būklė – avarinė, butai suniokoti. Baisu tik, kad kokie teroristai iš musulmoniškų šalių neatsibastytų“, – baiminosi M.Trimakienė.
Namo, kuriame gyvena pensininkė, antrame aukšte esančiame bute pro išdaužytus langus švilpia vėjai. Vietiniai gyventojai išlupo medines buto grindis, sukūreno ir duris. Iš krosnių išplėšė visą metalą, nuardė šamotines plytas. Nuniokotame bute ant grindų liko numestas senas čiužinys, ant palangių palikti tušti sauso maisto davinio pakeliai byloja, kad dar neseniai čia kažkas gyveno. Ant likusių maisto pakuočių užrašyta, kad jų galiojimas baigiasi tik po dvejų metų.
Norėtų akis paganyti į musulmones moteris
Dabar jau apleistame name anksčiau su broliu gyvenęs kubiliūnietis Vytautas neslėpė, kad prieš dvejus metus jam pradėjo plūsti laiškai, raginantys kuo greičiau butą išsipirkti. Vyras pasakojo, kad kolūkių laikais brolis butą buvo nusipirkęs už pajus, tačiau nuosavybės dokumentų taip ir nesusitvarkė. Antrą kartą pinigų už tą patį butą jie mokėti nesiruošė.
Po kurio laiko juos aplankė nekilnojamuoju turtu prekiaujančios agentūros darbuotoju prisistatęs vyras. Jis broliams pareiškė, kad jų butą įsigijo baltarusis. Atvykėlis leido kubiliūniečiams nemokamai naudotis butu, tačiau paprašė susimokėti už sunaudotą elektros energiją.
„Nenorėjau gyventi svetimame bute, nes jis prašyte prašėsi remonto. Giminaičiai pasiūlė apsistoti tetulytės name, tad nedvejodamas į jį persikrausčiau“, – teigė pašnekovas.
Pasak Vytauto, jam patiktų, kad į Kubiliūnus atsikraustytų musulmonai. „Kiaulienos nevalgantiems kitatikiams kaime būtų visos sąlygos gyventi. Po prasiautusio kiaulių maro gyventojams uždraudė auginti riestauodeges. Jei po kaimą vaikščiotų paklodėmis apsisiautusios moterys, mums atrakcija būtų eiti į jas pasižiūrėti“, – juokėsi vyras.
Valstybė tokiems dosni
Vytautui antrino ir veidą nuo fotoaparato dangstantis kaimynas Darius. Pasak jauno vyro, valstybė atvykėliais pasirengusi rūpintis labiau nei darbo nerandančiais savo piliečiais.
„Visai tikiu, kad į kaimą pradės važiuoti kitataučiai, nes valstybė jiems pasirengusi mokėti dideles išmokas. Tuo tarpu mums per mėnesį duoda vos 100 eurų ir dar reikalauja, kad už gautus pinigus atidirbtume“, – piktinosi Darius.
Jo žiniomis, užsieniečiams parduodami butai kainavo nuo 50 iki 250 eurų. Kubiliūnuose užsieniečiai nupirkę 9 butus.
Atvykėliai geri, atvežė vyno
Nairių kaime gyvenanti senolė Stasė sakė, kad jų kaime užsieniečiai taip pat yra įsigiję keletą butų. Prieš kelerius metus buvo atvykę svetimšaliai kaimynai, kurių bute taip pat ūbauja vėjas. Kaimo žmonės su rusakalbiais atvykėliais sunkiai susikalbėjo. Pensininkė spėjo, kad svečiai buvo atvykę iš Baltarusijos.
„Nesvarbu, kur jie gyvena, bet matėsi, kad labai geri žmonės. Kaimiečiams svečiai atvežė lauktuvių net kelias pakuotes skanaus vyno. Ilgai jie neužsibuvo, apžiūrėjo butą, kuriame nebeįmanoma gyventi, ir išvyko“, – prisiminė nairietė.
Iš diplomatų – tik padėka
Pasvalio butų ūkio, administruojančio daugiabučius, direktorius Marius Trinkūnas patvirtino, kad Šengeno vizų norinčių ir todėl nekilnojamąjį turtą Lietuvoje perkančių trečiųjų šalių piliečių vis daugėja.
„Prieš dvejus metus Pasvalio butų ūkio prižiūrimuose daugiabučiuose užsieniečiams priklausė apie 10 butų. Šiuo metu jų yra per 30, mokesčių nemokančių užsieniečių skolos siekia dešimtis tūkstančių eurų“, – problemas vardijo M.Trinkūnas.
Pasak jo, dauguma butų savininkų užsieniečių už skolas perduoti antstoliams, tačiau ir šiems skolininkų rasti nepavyksta.
„Šiuo metu neįmanoma jų sukontroliuoti. Čia didelė valstybės problema. Kreipėmės į tų šalių ambasadas, kad padėtų surasti Pasvalio rajone esančio turto savininkus. Sulaukėme atsakymo su padėka, kad į viešumą iškėlėme aktualią problemą. O mūsų skolininkų taip niekas ir neieškojo“, – tvirtino butų ūkio vadovas.
Vietiniams benamiams atėjo geri laikai. Kadangi užsieniečiai tame pačiame name įsigyja keletą butų, tai gudručiai lietuviai, nugyvenę vieną būstą, kraustosi į gretimą.
Visai šaliai – tas pats
Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas sakė, jog užsieniečių nupirkti ir apleisti butai nėra vien Pasvalio bėda. Tokia pat bėda yra ir Biržų rajone, ten trečiųjų šalių gyventojai taip pat įsigiję nemažai butų ir juos apleido.
Ypač kenčia pasienio rajonai. Ir šią problemą, anot vicemero, reiktų spręsti nebe rajonų, bet valstybės lygiu.
„Mes džiaugtumėmės, kad į rajoną atvyktų kuo daugiau gyventojų, nesvarbu, iš kokios šalies. Svarbiausia, kad jie prižiūrėtų įsigytą turtą ir juo rūpintųsi“, – tvirtino mero pavaduotojas.
Lietuvos įstatymai nedraudžia užsieniečiams įsigyti nekilnojamojo turto mūsų šalyje.
