To meras teigė antradienį paprašęs Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo.
„Turėjau specifinį prašymą vyskupui, kad per bažnyčią vienaip ar kitaip būtų paskleista žinia, kad Dievas padeda tiems, kas nori padėti sau, kitaip tariant, kad žmones paragintų aktyviau dalyvauti renovacijos, miesto kiemų tvarkymo projektuose. Nes visą paskatų sistemą turime, jaučiame, kad yra daug aktyvių vilniečių, kurie nori tai daryti, aktyviai jungtis. Kitą vertus, yra ir tokių vilniečių, „geros dūšios“ žmonių, kurie kartais gal ir prisibijo, tad gal bažnyčios paraginimas galėtų būti tas postūmis, kuris leistų ne vieną kiemą sutvarkyti“, – BNS sakė R. Šimašius.
Jis sako, kad su bažnyčia dar bus tariamasi, kaip tai įgyvendinti ir nesitiki, kad dvasininkai imtųsi agitacijos, pavyzdžiui, per pamokslą mišių metu.
Vilniaus arkivyskupijos kurijos teigimu, G. Grušas pozityviai vertina daugiabučių renovavimo ir kitas iniciatyvas, „kurios padeda susitelkti bendruomenei“.
„Tokios iniciatyvos dera su Bažnyčios siekiu padėti kurtis bendruomenėms, kurioms artima rūpinimosi kultūra, apie kurią kalba Popiežius Pranciškus savo enciklikoje „Laudato Si: apie rūpinimąsi bendraisiais namais“, – teigiama atsakyme BNS.
Šiuo metu pradėti renovaciją senų daugiabučių gyventojai skatinami per namų bendrijas administratorius – meras pripažino, kad administracinės galimybės „nėra visos išnaudotos“.
„Bet kartais pasakymas iš šalies kitų autoritetų yra labai svarbus. Iš principo, arkivyskupas sureagavo teigiamai, tik sutarėme, kad kartu paieškosime tinkamo būdo, kaip tą padaryti“, – tikino Vilniaus savivaldybės vadovas.
Savivaldybė planuoja, kad maksimali parama vadinamajai kaimynijų programai, kuria atnaujinami kiemai, galėtų iš viso siekti apie 95 mln. eurų, jei atsinaujinti panorėtų visos miesto kaimynijos. Vilnius iš biudžeto įsipareigojęs skirti 10 eurų paramos kiekvienam atnaujinamo kiemo kvadratiniam metrui.
Būsto energijos taupymo agentūros duomenimis, pernai Lietuvoje atnaujinti 403 daugiabučiai, iš jų 48 – Vilniuje. Į sostinės daugiabučių atnaujinimą pernai investuota 18,5 mln. eurų, apie trečdalį šios sumos skiriama iš valstybės biudžeto ir Klimato kaitos programos, likusią dalį prisideda gyventojai.
