Tuo tarpu po šviežiai, sausio 24 dieną paskelbtos audito „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ ataskaitos, Valdymo audito departamento direktorė Živilė Simonaitytė sako, jog nėra jokių ilgalaikių valstybės nekilnojamojo turto valdymo gairių – kiek ir kokio turto reikia tam tikroms funkcijoms atlikti, kiek yra turto, kurį tikslinga nuomoti, ateityje plėtoti ar parduoti.
Šiuo metu valstybė turi 28,1 tūkst. nekilnojamojo turto (toliau – NT) objektų, 726 turto valdytojų. Tokio turto išlaikymas kasmet kainuoja ne mažiau kaip 180 mln. eurų, o valstybės NT valdymo politika išlieka inertiška – teplanuojama, kaip bus valdoma tik apie 20 proc. šio turto. Dėl likusio turto valdymo perspektyvos sprendimų vis dar nėra priimta, - tai skelbiama audito išvadose.
Keturiolika ministerijų ir visa puokštė valstybinių institucijų – tokios bendrovės užima daugybę išskirtinių pastatų Vilniaus senamiestyje ir centre.
Portalas lrytas.lt pasižvalgė po kelis jų.
Dokumentai – miesto pirtyje
Nuo praėjusių metų vasaros geltonų plytų pastatas ir jam priklausantys statiniai Vilniaus senamiestyje nebėra tik Centrinės Hipotekos būstinė. Po reorganizavimo čia įsikūrė Registrų centras, Lietuvos advokatūra ir Lietuvos teisininkų draugija, o iki tol, kol čia veikė valstybinės įmonės, pastatų kompleksas tarnavo, kaip miesto pirtis.
Oficialiais Nekilnojamojo turto registro duomenimis anksčiau priklausė Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, valstybei, patikėjimo teise pastatą valdė Valstybinė įmonė „Banga“.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro informacija, du iš šio komplekso pastatų datuojami 1940 m., trečias – 1958 m, vis dėlto, spėjama, jog kompleksas Tilto gatvėje iškilo gerokai anksčiau nei nurodyta.
„Pastatas nėra įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą, todėl remontų metu čia buvo nepakeistos tik laiptinės ar durys. Nors galėtume perdažyti sienas, kaip norime, atsižvelgiame į čia buvusį sienų dekorą“, – pasakojo vienas iš įstaigos darbuotojų Martynas Simonavičius.
Tai vienintelė Centrinės Hipotekos būstinė, kuri užima daugiau nei 2700 kv. metrų plotą, jos patalpose įrengti darbuotojų kabinetai, archyvai bei pasitarimų kambariai, po įstaigos reorganizavimo kiti keturi jos filialai buvo panaikinti.
Statistiką skaičiuoja buvusiame viešbutyje
Kita valstybės valdoma bendrovė – Lietuvos paštas – taip pat turėjo planų efektyviau išnaudoti savo valdomą turtą Vilniaus centre. Vis dėlto, beveik prieš metus paskelbusi apie Centrinio pašto pastato nuomą, susidomėjusių investuotojų ji nesuranda iki šiol. Tuo tarpu, daugelis kitų valstybinių įmonių apie kraustymąsi iš sostinės centro dar negalvoja.
Štai daugiau nei 1000 kv. metrais didesniame nei Pociejų rūmų plote, jau šešis dešimtmečius veikia Statistikos departamentas. Tai Gedimino prospekte įsikūręs penkių aukštų pastatas su palėpe, kuris buvo skirtas prabangiam viešbučiui.
Bajoro Julijono Kogano viešbutis buvo kuriamas pagal žinomo architekto Aleksandro Antonovičiaus projektą, vis dėlto 1913 metais iškilusiame pastate jis veikė neilgai. Viešbutį trumpam pakeitė bankas, vėliau čia vienerius metus veikė Lietuvos aktyvistų frontas.
Architekto Algimanto Zavišos parengtos dvi pastato rekonstrukcijos leido jo viduje išsaugoti autentiškų detalių. Vieni ryškiausių interjero elementų pasitinka vos įžengus į pastato vidų – tai spiralinė, baltu marmuru puošta laiptinė ir liftas.
„Antrasis – pats puošniausias aukštas. Jame yra ne tik dideli langai, bet ir penki simetriški balkonai ir baliustrados. Vidinis kiemas nemažiau unikalus – per patį vidinio kiemo fasado vidurį įkomponuota pusapskritė rizalito laiptinė su prieangiu“, – įstaigos 90 – mečiui surinkta informacija dalinosi departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Stolytė.
Visgi, departamento darbuotojų kabinetai atrodo gerokai niūriau, tiesa, pro kai kurių iš jų langus atsiveria centro ir Konstitucijos prospekte esančių dangoraižių vaizdai. Žinoma, tokia panorama čia mėgaujasi ne visi, štai informacinių technologijų skyrių darbuotojai tenkinasi šviesa pro itin siaurus langus, o archyvo darbuotoja jų visai neturi, nes jos darbo vieta įrengta rūsyje.
Prabangos patogiai statyti automobilį miesto centre darbuotojai taip pat neturi – daugiau nei 370 darbuotojų skirta vos 8 automobilius talpinanti aikštelė, kuria dalinamasi pagal kas metus rotacijos principu sudaromą grafiką.
Puošniausias kabinetas – tuščias
Vos keliomis automobilių vietomis tenkinasi 140 Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) administracijos darbuotojų įsikūrusių Vasario 16 – osios gatvėje. Tiesa, siaurame vidiniame kieme laikomi inspekcijai priklausantys automobiliai, skirti vadovybės reikmėms, tad iš esmės, darbuotojai neturi nei vienos vietos nuosavam transportui.
Bet darbuotojai turi daugiau nei 2000 kv. metrų ploto erdvę, iš kurios atsiveria senamiesčio vaizdai. Dailiausia panorama čia matoma penktajame aukšte esančiuose informacinių technologijų departameto kabinetuose, kuriuose įrengti skliautiniai langai.
Vis dėlto, darbuotojai tikina, jog dirbti paskutiniame daugiau nei šimto metų senumo pastato aukšte nepatogu – žiemą čia tenka papildomai šildytis elektriniais šildytuvais, o nuo karščio vaduotis vasarą kondicionieriais.
Nors kai kurie kabinetai – erdvūs, tačiau senovine puošyba išsiskiria ne visi. Autentiškumu ir prabangiomis detalėmis pasižymi tik inspekcijos vadovo kabinetas ir jo priimamasis.
Vos trimis minutėmis kelio nuo VMI, A.Jakšto gatvėje įsikūrusi kita svarbi valstybinė institucija – tai Specialiųjų tyrimų tarnyba. 1915 metais iškilusį pastatą šioje vietoje įsteigė Vilniaus miesto arkivyskupija – čia buvo įrengti butai kunigams.
„Po Antrojo Pasaulinio karo pastate įkurta Komunalinio ūkio ministerija, kuri veikė maždaug iki 1980 – ųjų, vėliau pastatas atiteko Komunalinio ūkio projektavimo institutui, o nuo 1995 iki 1997- ųjų – Lietuvos akciniam inovaciniam bankui.
Kiek žinome, pastate rekonstravimo darbai vyko 1983 metais, viename aukšte keistos medinės sijos į metalines. Pastaruosius 20 metų pastatas nebuvo rekonstruotas, nes perėmus iš banko jis buvo pakankamai geros būklės“, – teigė STT Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Paukštienė.
Bendrosiose pastato erdvėse galima pastebėti puošybines lubų juosteles bei autentiškus šviestuvus, tačiau dėl saugumo sumetimų, nežinoma, kaip atrodo dabartinių agentų kabinetai.
Vieta, kurioje mirė Lietuvos patriarchas
Dar vienas išraiškingos išvaizdos pastatas Vilniaus senamiestyje – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) būstinė, kuri per daugiau nei šimtą metų turėjo įvairių paskirčių. Iš pradžių, tai buvo pramonininko Samuilo Vyšniavskio iniciatyva pastatytas vienas pirmųjų nuomojamų namų Vilniuje.
Ketverius metus čia veikė muzikos mokykla, kurioje mokėsi garsus pasaulio smuikininkas Jascha Heifetzas. O 1918 – aisiais dalyje patalpų buvo įrengta Lietuvių sanitarinės pagalbos draugijos ligoninė, kurioje mirė patriarchas Jonas Basanavičius.
Į Kultūros paveldo vertybių sąrašą įrašytas statinys buvo rekonstruotas XX amžiaus antrojoje pusėje, tuomet dideli butai padalinti į mažesnius komunalinio tipo butus, dalis patalpų pritaikyta administracinėms patalpoms. Šiuo metu, be VVTAT, pastate veikia Vilniaus universiteto Teisės klinika, odontologijos klinika ir kitos įstaigos. Nors pastato kieme įrengta nedidelė automobilių stovėjimo aikštelė, tarnybos darbuotojai čia neturi nei vienos vietos, visos jos skirtos kitų įstaigų darbuotojams arba namo gyventojams.
Kultūros paveldo departamento duomenimis, rekonstrukcijų metu buvo įrengtos naujos pertvaros ir užmūryta dalis durų angų, įrengiant centrinį šildymą išgriauta didžioji dalis krosnių. Be istorizmo stilių atspindinčio pastato fasado, jo amžių viduje išduoda medinis parketas bei metaliniais turėklais ir gipsiniais ornamentais puoštos laiptinės.
Viena prabangiausių gatvių mieste
Vienoje prabangiausių Vilniaus senamiesčio vietų, Didžiojoje gatvėje šalia prabangių drabužių parduotuvių ir restoranų įsikūrusi dar viena valstybinė įstaiga – Higienos institutas. Daugiau nei 200 metų skaičiuojanti institucija šiose patalpose veikia kiek daugiau nei penkis dešimtmečius ir kraustytis iš senamiesčio neketina.
„Kitais metais švęsime 210 metų jubiliejų, esame seniausiai Lietuvoje veikianti profilaktine įstaiga, tuo pačiu ir pirmoji įstaiga Europoje, kurioje dėl užkrečiamų ligų buvo nemokamai vakcinuojami žmonės.
Žinoma, tai ne pirmoji instituto buveinė senamiestyje, prieš dvejus metus mums priklausė ir pastatas Etmonų gatvėje, tačiau paprašius pinigų jo remontui, buvo nuspręsta statinį perleisti Turto bankui.
Dabar ten bus kuriamas buvusio krepšininko, dabar verslininko Arvydo Macijausko viešbutis“, – pasakojo instituto direktorius Remigijus Jankauskas. Nors dabartinė valstybinės įstaigos buveinė įsikūrusi senamiestyje, tačiau Antrojo pasaulinio karo metais ji buvo sugriauta ir atstatyta tik po kelerių metų.
Prieš tai Rotušės pašonėje, 1560 metais iškilęs trijų aukštų statinys tarnavo kaip gyvenamasis namas, vėliau čia įsikūrė vienuolynas, po to jis buvo pertvarkytas į prabangius kambarius, skirtus carinės Rusijos karininkams. Žlugus Rusijos imperijai, pastatas buvo naudojamas, kaip arklidės, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir viešnamis, parduotuvės.
„Senasis pastato fasadas buvo išlaikytas, jis nepakeistas iki šių dienų. Šiuo metu institute dirba šiek tiek daugiau nei 100 darbuotojų, kuriems vidutiniškai tenka apie 6 kv. metrų ploto vieta darbui. Dauguma mūsų darbuotojų yra jauni, todėl į darbą atvyksta dviračiais ar viešuoju transporto, kieme turime tik 25 vietas automobiliams, tačiau dėl to nesisielojame“, – pridėjo R.Jankauskas.
