Įvairios paslaugos šiame komplekse buvo teikiamos dar visai neseniai – veikė buitinės technikos, laikrodžių taisyklos, dviračių ir kompiuterinės įrangos parduotuvės, šviestuvų salonas.
Daugelį metų neremontuoto statinio koridoriai atrodė itin niūriai, o darbuotojai žiemą kentėjo dėl vėjo perpučiamų langų bei sienų. Dalis patalpų išvis nebuvo naudojamos.
Pernai visi nuomininkai sužinojo, kad teks išsikraustyti. Tąkart kalbėta, kad statinys netrukus bus sulygintas su žeme, o jo vietoje iškils naujas šiuolaikiškas pastatas, kuriame įsikurs medicininių paslaugų centras. Praėjus maždaug pusmečiui jokių svarbių pokyčių kol kas nematyti.
Planus sužlugdė nemalonumai
„Juzės“ vietą buvo nusižiūrėję privačios medicinos klinikos „Grožio chirurgija“ vadovai. Ši medicinos įstaiga įsikūrusi net trijose Kauno vietose, todėl jie svarstė įsikurti viename pastate, kuris stovėtų patrauklioje miesto vietoje.
Vos pradėjus derybas kliniką užklupo dideli nemalonumai dėl klientų duomenų vagystės. Nusikaltėliams pavyko įsilaužti į bendrovės duomenų bazes ir jie pradėjo viešinti pavogtas nuotraukas reikalaudami neteisėto atlygio.
Ši istorija smarkiai pakenkė klinikai, ir jos savininkai nusprendė atsisakyti didelių investicijų. Informaciją apie nutrauktas derybas patvirtino vienas kompleksą valdančios bendrovės „Kauno buities namai“ akcininkas.
„Vieno projekto teko atsisakyti ir šiuo metu tiksliai negalime pasakyti, kas iškils „Juzės“ vietoje, neturime galutinės vizijos“, – kalbėjo verslininkas.
Paslaugos – vienoje vietoje
Kaip „Juzė“ atrodė prieš 30–40 metų ir kas joje veikė?
Tuo metu „Juzėje“ dirbęs Anatolijus Čiupkovas pasakojo, kad darbuotojai žinojo apie rūsyje įrengtą įspūdingo dydžio slėptuvę, tačiau tai ir nebuvo paslaptis.
Pats A.Čiupkovas vadovavo kombinatui „Jaunystė“, kuris valdė vyrų ir moterų kirpyklų, taip pat grožio salonų tinklą.
Kirpyklos veikė ir „Juzės“ komplekse, kuris priklausė „Pažangos“ kombinatui. A.Čiupkovo nuomone, jos nebuvo pačios žinomiausios ir paklausiausios Kaune.
„Pažangos“ kombinatui taip pat priklausė ir laidojimo namai Jonavos gatvėje. Tuo metu tai buvo išskirtinis statinys visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje.
„Statant „Juzės“ kompleksą jam taip pat norėta įpūsti išskirtinumo, gerai įrengti“, – prisiminė žinomas kaunietis.
Trūko madingų drabužių
„Žmonės turėjo pinigų, tačiau parduotuvėse nebuvo jokių prekių. Vienintelė galimybė nešioti madingą drabužį buvo jį pasisiūti“, – pasakojo A.Čiupkovas.
Pasak jo, gerų siuvėjų, sukirpėjų bei mezgėjų paslaugos buvo bene populiariausios, o geri šios srities specialistai tikrai nesiskundė uždarbiu. Tuo metu Kaune ir aplink miestą veikė daugybė neoficialių cechų, kuriuose buvo gaminami drabužiai. Kartais tai būdavo žinomų gamintojų drabužių klastotės.
A.Čiupkovas žaidė krepšinį, todėl kartais galėdavo išvykti į užsienį ir ten apsirūpindavo drabužiais. Net kaimyninės Lenkijos parduotuvių lentynos buvo gerokai turtingesnės, tačiau tuo metu išvykimo į užsienį procedūra buvo nepaprastai sudėtinga, tad tokia galimybe galėjo pasinaudoti itin mažai kauniečių.
„Juzėje“ veikė nuomos punktas, kuriame buvo galima išsinuomoti net drabužių, indų ar turistinio inventoriaus.
„Visos paslaugos tuo metu buvo itin paklausios ir jų trūko“, – kalbėjo A.Čiupkovas.
Slėptuvė – beveik 2 tūkst. kv. metrų
Po „Juzės“ pastatais dar 1973 metais buvo įrengta miesto valdžiai skirta slėptuvė, kurioje būtų galima gyventi 5 paras.
Nuo biocheminio ginklo bei bombardavimo saugančios slėptuvės plotas – beveik 2 tūkstančiai kvadratinių metrų.
Iš pradžių 5 metrai po žeme buvo iškasti tuneliai ir bunkeriai, įrengta vėdinimo sistema ir visa reikiama įranga, o vėliau iškilo pastatas.
Nusileidus į pastato rūsį pasitinka užrašas „Kauno miesto ekstremalių situacijų valdymo centro vadavietė“ ir grotomis užtvertos masyvios hermetiškos durys, už jų stovi senas stalas su sovietmečio gamybos telefonu budėtojui.
Įveikus dar dvejas sandarias duris galima patekti į koridorių, kuriame įkurti du kabinetai, skirti policijos ir priešgaisrinės tarnybos budėtojams.
Praėjus budėtojų punktus atsiveria koridorių labirintas – iš jų durys veda į įvairios paskirties patalpas.
Kelios salės skirtos ekstremalių situacijų valdymo komisijų narių posėdžiams, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos atstovams, darbui parengtas mero kabinetas.
Patalpose stovi mediniai stalai, kėdės, veikia vietinis telefono ryšys, kompiuterinė sistema. Yra ir stiprintuvas mobiliajam ryšiui palaikyti.
Slėptuvė sovietmečiu buvo pritaikyta 250 asmenų, o nepriklausomybės metais jos paskirtis buvo pakeista į vadavietės, kurioje kelias paras gali slėptis 50 miesto valdžios ir kitų institucijų atstovų.
Visa pagrindinė įranga pagaminta sovietiniais laikais, tebestovi seni akumuliatoriai, keli dyzeliniai varikliai, kuriais autonomiškai galima pasigaminti elektros.
Pasak Kauno savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjo Gedimino Jankaus, slėptuvė neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Pasenusi įranga neužtikrina saugumo žmonėms, o ją atnaujinti nėra tikslinga. Gali būti, kad patalpos bus parduotos ir jos gali būti naudojamos muziejui įrengti ar kitiems tikslams.
