Ieško, kas parengtų nacionalinės koncertų salės Vilniuje galimybių studiją

Pasak kultūros viceministrės Gintautės Žemaitytės, tikimasi, kad galimybių studijos rengėjai, pasitelkdami tarptautinę patirtį, išanalizavę vietos rinkos poreikius bei rinkoje teikiamas koncertinių įstaigų paslaugas, atsakys į klausimus, ar tokios salės reikia, kokio ji turėtų būti dydžio ir kokias funkcijas apimtų. Salę statyti numatoma vietoje buvusių profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno Vilniuje.

Koncertų salę statyti numatoma vietoje buvusių profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno Vilniuje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koncertų salę statyti numatoma vietoje buvusių profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno Vilniuje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Koncertų salę statyti numatoma vietoje buvusių profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno Vilniuje.<br>D.Umbraso nuotr.
Koncertų salę statyti numatoma vietoje buvusių profesinių sąjungų kultūros rūmų ant Tauro kalno Vilniuje.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Mar 19, 2018, 9:56 AM, atnaujinta Mar 19, 2018, 10:00 AM

„Tikimasi, kad studijoje bus pateiktos išvados, koks bus auditorijų, viešųjų erdvių, repeticijų erdvių, kitų aptarnavimo erdvių dydis. Pateiks rekomendacijas, susijusias su akustiniais koncertinių erdvių parametrais, kurie įgyvendinant šį projektą bus labai svarbūs“, – BNS nurodė viceministrė.

Pagal sausį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus ir kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson pasirašytą ketinimų protokolą, koncertų salė turėtų būti pradėta statyti 2020 metais.

Studijos rengėjai turėtų išanalizuoti salės paslaugų infrastruktūros kaštus ir naudą, pasiūlyti planą dėl jos veiklos efektyvumo, pateikti preliminarią jos kainą.

„Galimybių studijoje bus svarbus klausimas dėl valdymo modelio, t. y. steigėjų, operatoriaus ir jo funkcijų, juridinio statuso, finansavimo šaltinių, tyrėjų yra prašoma pateikti tris alternatyvas“, – teigia G. Žemaitytė.

Anot jos, studijoje taip pat prašoma susieti pačios salės infrastruktūros funkcijas su aplinka, kad pastatas būtų lankomas ne tik renginių metu, būtų atsižvelgta į Tautos namų idėjos raidą, paveldosauginius, urbanistinius reikalavimus.

Vilniaus savivaldybė buvo pasiūliusi ministerijai rinktis iš trijų galimų sostinės vietų koncertų salei: automobilių stovėjimo aikštelės prie Seimo, taip pat Vidaus reikalų ministerijos rūmų Tuskulėnų gatvėje vietos ir buvusių Profsąjungų rūmų teritorijos ant Tauro kalno. Kaip rašoma studijos konkurso dokumentuose, atlikus triukšmo matavimus nustatyta, kad ant Tauro kalno triukšmo lygis iš šių trijų vietų mažiausias ir siekia beveik 50 decibelų.

Pastatą valdo bankrutuojanti bendrovė „VIPC Vilnius“, pernai paskelbtose rūmų varžytinėse nustatyta 11,53 mln. eurų kaina, tačiau pirkėjų nebuvo sulaukta.

„VIPC Vilnius“ neteisminį bankrotą 2016 metų gruodį iškelti nusprendė kreditoriai. Iškėlus „VIPC Vilniui“ bankrotą, įmonės administratorius Stasys Poškus pateikė ieškinius sostinės savivaldybei ir valstybei, jais reikalavo priteisti daugiau nei 12 mln. eurų žalos, pirmosios instancijos teismas ieškinius atmetė. „VIPC Vilnius“ Profsąjungų rūmus iš bendrovės „Hermis Capital“ įsigijo 2004 metais.

1911 metais ant Tauro kalno buvo nupirktas žemės sklypas Tautos namams pastatyti. Projekto iniciatorius Jonas Basanavičius važiavo į JAV rinkti lėšų statyboms. Tačiau ir tuomet Tautos namai Vilniuje nebuvo pastatyti. Dabartinis Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų pastatas pastatytas sovietmečiu 1964-aisiais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.