„NT mokestis, be abejonės, turės įtakos kainoms – turėtų šiek tiek pristabdyti augimą. Antras, trečias būstas dažniausiai turimas nuomai. O sumažėjęs susidomėjimas turėtų lemti ir kainų judėjimą“, – VŽ sakė ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis teigia, kad antram ir kitiems būstams planuojamas 0,3 proc. mokestis potencialiems pirkėjams gali daryti psichologinį poveikį.
„Tai siunčia signalą, kad būsto apmokestinimas Lietuvoje nebėra tabu. Kita vertus, tarifas neatrodo itin aukštas ir, tikėtina, neturės didesnės įtakos būsto rinkai“, – dienraščiui sakė R. Reginis.
Pasak VŽ, apie tai, kad NT mokesčio bazės išplėtimas siunčia signalą apie ateityje laukiantį visuotinį mokestį, kalba ir J. Rojaka. Tačiau ji mano, kad Lietuva jam dar nepasiruošusi.
BNS primena, kad Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus turimus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas ir sodybos bus apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad didžioji dauguma žmonių, kuriems bus taikomas naujas mokestis, turės sumokėti apie 30 eurų per metus, o naujoji tvarka leis į biudžetą per metus surinkti papildomai apie 11 mln. eurų. Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu, pakeitimai kartu padės suvaldyti NT burbulus.
Šiuo metu 0,5 proc. mokesčio tarifas taikomas NT, kurio vertė – 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Gyventojams, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, neįgalų vaiką iki 18 metų ar vyresnį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, būtų taikomi 30 proc. didesni apmokestinimo intervalai.
Iki šių metų 220 tūkst. eurų vertę viršijanti gyventojų NT dalis buvo apmokestinama 0,5 proc. tarifu.
