Kultūros paveldo ir gamtos sargai užmiršo Antakalnio bunkerius ties Šilo gatve. Užtai juos prisiminė benamiai.
Artėjant prie bunkerių jau lauke nesunku pajusti kūrenamo laužo kvapą.
Įėjimus dengusios grotos jau seniai nupjaustytos. Prie vieno įėjimo sukrautos malkos, prie kito džiūsta benamio striukė ir kiti drabužiai.
Viena patalpa – svečiams
Vieno bunkerio viduje prožektorius iš tamsos išpeša žmogaus kojas. Vyras kietai įmigęs, tačiau prabudęs greitai susiorientuoja. „Aš gi sakiau, kad pats išeisiu“, – lyg pasiteisinimas pareigūnams skamba jo pirmieji žodžiai.
Čiupęs skėtį jis išsvirduliuoja link išėjimo. Bet pasuka ne į tą. Tik priėjęs jis suprato, kad dar likusių grotų neįveiks.
Robertu Daškiniu prisistatęs vyras tikino tik užsukęs pas bunkerio gyventojus. Jų čia iš viso trys, o šeimininkui prilipusi Tatarino pravardė. Sako, kad jis iš tiesų totorius.
Nežinia, kada Tatariną gali sutikti, nes jis labai paslaptingas. Kartais į bunkerį grįžta po vidurnakčio, kartais kelias paras nepasirodo, kažkur klajoja.
R.Daškinis sakė, kad dar prieš dieną Tatarinas buvo bunkeryje. Vieną patalpą jis skyręs sau su likimo broliais gyventi. Kita patalpa skirta svečiams. Joje 44 metų R.Daškinis ir miegojo.
Sienos – juodos nuo dūmų
Humoro nestokojantis vyras aiškino esąs nuo 1630 metų Vilniuje gyvenančių lenkų palikuonis.
O Tatarino ir jo kompanija įsigudrino bunkeryje net peržiemoti. Tai liudija pajuodusios sienos. Nejaukią patalpą vyrai mėgina apšildyti kūrendami putplastį – jo krūva sukrauta ant betoninių grindų.
Anksčiau geodezininku dirbęs R.Daškinis sakė, kad bunkeryje gėrė alų, nors gydytojas vyrui jau seniai uždraudė vartoti alkoholinius gėrimus.
„Nunešiau kyšį ir leido“, – juokėsi jis. Bet štai dirbti jis esą negalįs.
Grotas nesunkiai įveikia
1924–1926 metais pastatytas Lenkijos kariuomenės Vilniaus įgulos Antakalnio amunicijos bunkeris Sapieginės kalvose – lankomas objektas.
Bet tvarkos čia trūksta. Nupjaustytos įėjimų grotos, išmėtytos šiukšlės.
Dar 2008 metais Antakalnio bunkeriai įrašyti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą kaip kraštovaizdžio, retas architektūrinis ir inžinerinis objektas.
Paveldosaugininkai ne kartą skundėsi, kad istoriniai bunkeriai Antakalnyje niokojami, grotos nupjaustomos, tačiau rimtesne apsauga, vaizdo kameromis nepasirūpino.
Negalima trukdyti šikšnosparniams
Antakalnio bunkeriai taip pat yra išskirti kaip gyvūnų buveinių apsaugai svarbi teritorija siekiant išsaugoti vieną didžiausių šikšnosparnių žiemojimo vietų Pietryčių Lietuvoje.
Čia daugiausia žiemoja į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų europinių plačiaausių. Be jų, bunkeriuose aptinkamos dar šešios šikšnosparnių rūšys.
Siekiant apsaugoti žiemojančius šikšnosparnius nuo trikdymo bunkeriuose draudžiama lankytis šikšnosparnių žiemojimo metu – nuo rugsėjo iki balandžio.
