Iki įsigydama pilį, pora su Prancūzija neturėjo visiškai jokio ryšio. Alina gimusi Rusijoje, Tomas – Nyderlanduose. Dirbdami naftos pramonėje jie nė nenumanė, kad netrukus taps senos pilies netoli Prancūzijos Alpių savininkais.
„Sprendimas pirkti pilį kilo spontaniškai, – pasakojo Alina. – Idėją mestelėjo Tomas – jis dar nuo vaikystės mėgsta TV laidas apie remontą ir statybas. Būtent viena tokių programų jį ir įkvėpė pirkti bei atstatyti pilį. Kol kas mes ir toliau dirbame pagal specialybes, gyvename Vokietijoje ir tuo pačiu rūpinamės pilies restauravimu“.
Pilis vietoj vasarnamio
Prancūziškoji pilis kainavo panašiai tiek, kiek Maskvoje Trečiojo transporto žiedo prieigose esantis trijų kambarių butas.
„Pilis Prancūzijoje dažnai atiduoda labai pigiai, – tęsia Alina. – Vietos valdžiai neužtenka lėšų joms išlaikyti, kad būtų deramos būklės, o privatūs investuotojai nenori leisti didelių pinigų restauravimui. Be to, tam tikra dalis prancūzų, kurie pilis yra paveldėję, niekada nesistengė jų prikelti. Tokiems žmonėms tai tėra tarsi sodyba savaitgaliams praleisti“.
Kai kurios rusės ir olando apžiūrėtos pilys buvo siaubingai apleistos, kitos – toli nuo miesto, jas keblu pasiekti. Tačiau kai pirmąjį sykį pamatė „Château de la Côte“, išsyk suprato – tai svajonių pilis, rašo rbc.ru.
Ji stovi netoli Liono, Prancūzijos gastronomijos sostinės, prie Roano miestelio, kuriame rasite vieną iš žinomiausių pasaulyje restoranų „Troisgros“.
Pradžioje pora numatė apytikslią sumą, kurią ketino išleisti piliai atnaujinti, o apie detalias investicijas ėmė galvoti tik tada, kai sandoris įvyko. Susitikus su architektu, jis paskaičiavo, kad restauravimui reikės milijono eurų. Tačiau naujieji šeimininkai nebuvo pasiruošę tokioms išlaidoms. Tuo labiau, kad apie 60 proc. jų turėjo kliūti samdomiems darbininkams.
Galiausiai Alina ir Tomas sutiko vietos architektą, kuris pasiūlė pateikti dokumentus valstybės finansavimui gauti. Hipoteką piliai įformino 20-iai metų. Kadangi jie – ne Prancūzijos gyventojai, kai kurie bankai atsisakė suteikti paskolą. Tačiau planą vis dėlto pavyko įgyvendinti.
Vietos barono pilis
Pirmuoju „Château de la Côte“ savininku buvo vietos baronas, kurio garbei ir buvo pavadinta pilis. Archyvuose daug duomenų apie baroną ir jo gimines nebuvo, tad pilis taip ir negavo istorinio pastato statuso.
Pora galėjo tokio statuso siekti remdamiesi pilies amžiumi, tačiau nusprendė to nedaryti, kad netektų taikytis prie apribojimų statinį remontuojant. Pavyzdžiui, visus remonto darbus būtų galima vykdyti tik gavus komisijos leidimą, tektų samdyti darbuotojus, o taip pat nebūtų galima keisti nei pastato išorės, nei vidaus.
Nors naujieji šeimininkai pasirinko paprastesnį variantą, jiems vis tiek tenka darbus derinti su vietos valdžia, nes pilis regionui visuomet buvo vertybė.
Vintažas ir naujosios technologijos
„Paprastai tie, kurie sužino apie mūsų pirkinį, susižavėję sako: „Oho! Pilis!”. Tačiau iš tiesų paveikslas ne toks pasakiškas, kaip gali įsivaizduoti“, – pasakojo šeimininkai.
Dabar pilį jie aktyviai restauruoja. Pora prikelti statinį mėgina savo jėgomis, nors darbų – per akis: trys aukštai, ūkio paskirties pastatai, didžiulis sodas.
Sudėtingiausi ir brangiausi darbai – vandentiekio įvedimas ir techninės komunikacijos.
Dabar visas dėmesys nukreiptas į pirmąjį aukštą ir terasą. „Labai norisi kiek galima greičiau tai, kas sumanyta, paversti realybe. Tik įsivaizduokite: saulėlydis, prie staliukų sėdi svečiai, geria prancūzišką vyną, klauso muzikos“, – įsisvajoję šeimininkai.
Jų pilis – iš dviejų dalių: viena buvo pastatyta XVI amžiuje, kita – XIX-ajame. Išlikę ir kur kas anksčiau iškilusių pastatų. Apie jų solidų amžių liudija konstrukcijų ypatumai ir labai žemos lubos.
Kai kurie kambariai – pavyzdiniai prancūziški salonai – pilyje atrodo visai neblogai. Juos ketinama paversti miegamaisiais svečiams. Pirmajame aukšte bus virtuvė, restoranas, baras. Daugelį detalių pilyje teks pakeisti – pilis neremontuota daugiau nei 200 metų, per tą laiką medinės detalės sunyko. Tačiau stilių interjere namų šeimininkai pasižadėjo išsaugoti. Tam specialiai pirko vintažinius ir antikvarinius baldus, o pradingusius elementus jiems padės atkurti naujosios technologijos.
„Radau senas nuotraukas, kuriose matyti, kaip anksčiau atrodė sodas. Jis buvo labai žalias ir prižiūrėtas. Šiandien čia viskas apžėlę, tačiau jo rekonstrukcija – jau planuose“, – kalbėjo Alina.
Be viso to, pora nori atkurti senąjį paradinį įvažiavimą ir įrengti arklides.
Nustaikė į NVS
Alina ir Tomas pasakoja, kad iš pilies ketina padaryti ne tik viešbutį-butiką, bet sukurti visą erdvę, kurią bus galima nuomoti vestuvėms ir kitokiems renginiams. Tikslinė naujakurių rinka – NVS šalys.
„Dažnai įsivaizduoju, kokia bus pilis po restauravimo: dideli langai senoviniuose rėmuose, didelės šviesios erdvės, vaizdas į kalnus. Visos salės neabejotinai bus pripildytos tikro prancūziško žavesio atmosfera, kuri svečiams nė sekundei neleis pamiršti, kad jie lankosi senoje prancūziškoje pilyje“, – svajojo Alina.
