V.Čepinskio gatvės namo gyventojai tapo vieno šiame daugiabutyje patalpas turinčio savininko įkaitais. Senoje slėptuvėje, kuri dabar priklauso Vilniuje gyvenančiam Andriui Norkui, yra viso namo vandentiekio mazgas. Patalpų savininkas netikėtai užsuko vandenį, o į slėptuvę vedančias duris užvirino.
Gyventojams padėti ėmėsi namą administruojanti bendrovė „Būsto valda“. Tačiau žmonės ir toliau gyvena bijodami, kad bet kurią akimirką situacija gali pasikartoti.
Slėptuvės savininkas aiškino, kad apie jam priklausančiose patalpose esantį bendrą vandens mazgą nieko nežinojo. Slėptuvės duris užvirino, nes norėjo apsisaugoti nuo neprašytų svečių. Ką darys toliau, dar svarsto.
Namų administratoriai teigė, kad toks atvejis labai retas ir išskirtinis. Dažniau gyventojai nenori įsileisti į savo butus, kai daugiabutyje įvyksta vandentiekio avarija. Veržtis į butus teisinių priemonių yra, tačiau iš pradžių su būstų savininkais bandoma susitarti gražiuoju.
Aleksote esančiame V.Čepinskio gatvės 2-uoju numeriu pažymėtame name yra 12 butų. Dviejų aukštų daugiabutyje gyvena kelios dešimtys žmonių.
G.Bitvinsko nuotr.
Spyną pakabino patys
Vandentiekio mazgas yra rūsio patalpoje, į kurią galima patekti per atskirą įėjimą namo gale. Sovietmečiu šioje patalpoje buvo slėptuvė.
Namo gyventoja Regina Kučinskienė pasakojo, kad vienu metu slėptuvė buvo atrakinta. Į ją lįsdavo nuotykių ieškantys vaikai ir benamiai. Todėl gyventojai ant slėptuvės durų buvo pakabinę spyną.
„Visi namo gyventojai gerai sutaria. Kai įvykdavo avarija ar reikėdavo užsukti vandenį, patys tai padarydavome. Visada žinojome, pas ką yra šios patalpos raktas, visada pranešdavome kaimynams, jei kuriam laikui reikėdavo užsukti vandenį“, – pasakojo moteris.
Kaunietė sakė, kad visi kaimynai žinojo, jog slėptuvė priklauso kažkokiam asmeniui, kurio nėra matę.
„Tačiau patalpos savininkas ja nesirūpino, aplink visada buvo šiukšlių. Patys patalpą užrakindavome, kad nelandžiotų vaikai. Jis net įėjimo į savo valdas neremontavo, nors plytų sienelė prie įėjimo jau griūva, yra pavojinga“, – rodė R.Kučinskienė.
Be vandens liko ir ligoniai
Liepos 17 dieną gyventojai pastebėjo, kad iš čiaupų nebebėga vanduo.
„Matėme, kad prieš tai prie namo buvo atvykę kažkokie žmonės. Kažką veikė prie slėptuvės durų ir viduje, sparčiai pasidarbavę išvyko. Tada ir susigriebėme, kad nebėra vandens“, – pasakojo moteris.
Susibūrę kaimynai apžiūrėjo slėptuvės duris.
„Iš pradžių manėme, kas iš slėptuvės gal siurbiamas vanduo, nes ji būdavo semiama. Tačiau apžiūrėję įėjimą pamatėme, kad spyna nuimta, durys užvirintos.
Supratome, kad kažkas pirmiausia užsuko viso namo vandens sklendę, tada užvirino duris. Mūsų apie tai niekas nei iš anksto, nei tą dieną, kai viskas vyko, neinformavo“, – pasakojo R.Kučinskienė ir jos kaimynai Elena bei Zenonas.
Kauniečiai tikino, kad name gyvena įvairaus amžiaus žmonės – ir mažų vaikų turinčios šeimos, ir ligoti senoliai. Taip pat gyventojai laiko ir augintinių.
„Štai mano arbatinyje buvo likęs vos lašas vandens, o diena buvo labai karšta. Kiti žmonės ligoti, jiems vanduo taip pat būtinas, o nuvykti iki parduotuvės sunku“, – piktinosi kaunietė.
Susiję straipsniai
Bijo, kad nepasikartotų
Namo gyventojai, pamatę, kad slėptuvės durys užvirintos, vandens nėra, kreipėsi į policiją ir namą administruojančią bendrovę „Būsto valda“.
„Pareigūnai pasakė, kad slėptuvė yra privati valda, be savininko sutikimo įeiti į ją negali. Kreipėmės į namo administratorių ir savo vadybininką Andrių Pivorių“, – pasakojo gyventojai.
Pasak kaimyno įkaitais tapusių gyventojų, vadybininkas ėmėsi aktyvių veiksmų, aiškinosi situaciją, ieškojo slėptuvės savininko.
„Jis atvyko ne tik ryte, bet ir vakare po darbo, bendravo su mumis, aiškinosi situaciją. Esame jam dėkingi“, – kalbėjo R.Kučinskienė.
Moteris sakė, kad be vandens likę kaimynai netrukus patys nuvyko į parduotuvę, parvežė vandens talpyklų viso namo gyventojams.
„Praradęs kantrybę vakare kažkas nupjovė užvirintą durų dalį ir atsuko vandens sklendę. Dabar vandenį turime. Tačiau kiekvieną akimirką situacija gali pasikartoti.
Slėptuvės savininkas vėl gali duris užrakinti. Gyvename nerimaudami, kad vėl teks vargti, stebime, kas atvyksta į kiemą ir ką prie namo daro“, – guodėsi R.Kučinskienė.
Savininkas gyvena Vilniuje
„Būsto valdos“ vadybininkas A.Pivorius atskleidė, kad liepos 17 dieną Avarinė tarnyba gavo V.Čepinskio gatvės 2-ojo namo gyventojų iškvietimą dėl dingusio vandens.
„Atvykę Avarinės tarnybos darbuotojai negalėjo patekti į vandentiekio mazgą, kuris įrengtas name negyvenančiam asmeniui priklausančiose rūsio patalpose, kur anksčiau buvo karinė slėptuvė, ir konstatavo, kad galbūt užsukta vandens tiekimo sklendė“, – prisiminė A.Pivorius.
Nuvykęs į įvykio vietą vadybininkas taip pat negalėjo patekti į rūsį, nes jo savininkas užvirino patalpos duris. „Būsto valdos“ atstovas sakė, kad su gyventojais sutaria puikiai, todėl jie tikėjosi jo pagalbos.
„Žmonės buvo suirzę, sutrikę, reikėjo juos ir raminti, ir aiškintis situaciją“, – kalbėjo vadybininkas.
Pasak A.Pivoriaus, susisiekus su rūsio patalpų savininku jis nesileido į kalbas, teigė, kad gyvena Vilniuje ir nesiruošia atvažiuoti į Kauną ir ką nors keisti.
„Vyras pareiškė, jog patalpos jam priklauso nuosavybės teise ir jis jas užvirino, kad ten nesilankytų pašaliniai.
Klausiamas, kodėl išjungė gyventojams vandens tiekimą, rūsio patalpų savininkas aiškaus atsakymo nepateikė“, – prisiminė A.Pivorius.
Tariasi su teisininkais
„Būsto valdos“ darbuotojai raštu informavo savininką apie galimas teisines pasekmes apribojus namo gyventojų galimybes naudotis vandeniu.
„Šiuo metu gyventojai vandens tiekimą atkūrė savarankiškai. Mes konsultuosimės su teisininkais, ką toliau daryti šiuo atveju ir kaip užbėgti panašiems įvykiams už akių ateityje. Nors iš tiesų tokių atvejų pasitaiko labai retai“, – sakė A.Pivorius.
Taip pat namą jau ruošiamasi renovuoti.
„Atnaujinant namą bus galima iškelti bendras namo komunikacijas iš privačios valdos, taip pat suremontuoti įėjimą į slėptuvę, kad jis nekeltų pavojaus gyventojams.
Iki tol sieksime susitarti su slėptuvės patalpų savininku“, – apie būsimus pokyčius name pranešė A.Pivorius.
Anksčiau buvo sandėlis
Verslininkas A.Norkus aiškino, kad kai valstybinė įmonė Turto bankas pardavinėjo senas, sovietmečiu įrengtas slėptuves, vieną tokią V.Čepinskio gatvės 2-ajame name įsigijo ir jis.
„Anksčiau gyvenome Kaune ir čia turėjome verslą. Patalpas naudojome kaip sandėlį.
Prieš dvejus metus persikėlėme į Vilnių. Patalpų nebereikėjo. Vienu metu jas nuomojosi muzikantai, tačiau gyventojams nepatiko keliamas triukšmas, todėl jie slėptuvę paliko“, – pasakojo A.Norkus.
Vyras teigė, kad nuo to laiko patalpos nenaudojamos. Taip pat sakė, kad prieš metus bandė slėptuvę parduoti, siūlė, kad gyventojai ten galėtų įsirengti savo sandėlius, tačiau susidomėjusių nebuvo.
Gali ir vėl užvirinti
Kad slėptuvėje yra namo vandens mazgas ir sklendė, A.Norkus teigė nežinojęs.
„Patalpose yra kažkoks vienas kiauras vamzdis, per jį laša vanduo. Slėptuvė šilta, todėl pelija, naudotis ja nebeketinu.
Be to, ten landžiodavo benamiai. Vis galvojau, kad ją reikia užrakinti. Praėjusią savaitę buvau Kaune. Prie namo pamačiau kitus darbus atliekančius darbininkus. Jų paprašiau, kad duris užvirintų.
Pats slėptuvės viduje nebuvau ir net nemačiau, kas ten darosi ir kaip jie užvirino duris. Sumokėjau 20 eurų ir išvažiavau“, – teigė A.Norkus.
Slėptuvės savininkas sakė tik iš daugiabučio administratoriaus sužinojęs, kad jo patalpose yra namo vandens mazgas.
Pasak A.Norkaus, slėptuvę jis vėl parduoda.
„Tačiau kol kas tai yra mano nuosavybė. Jei kažkas duris vėl atidarė, tai – nusikaltimas. Turiu teisę jas vėl užvirinti. Kaip elgsiuosi, dar nežinau, reikia pagalvoti.
Namo administratorius turi rūpintis, kad mazgas būtų perkeltas. Tegul skambina ir tariasi“, – sakė A.Norkus.
Žiemą išjungė centralizuotą šildymą
Prieš keletą metų tarp vieno Kauno daugiabučio gyventojų buvo kilęs konfliktas, kai žiemą žmonės nesutarė dėl centrinio šildymo.
Parodos gatvės daugiabučio gyventojai tvirtino, kad butą triaukščio namo antrajame aukšte nusipirkę savininkai kaimynus ragino atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos. Nors ne visi gyventojai su tuo sutiko, naujieji savininkai savo plano neatsisakė ir esą įsirengė dujinį šildymą bei židinį.
Tuo metu namo priežiūra rūpinosi viena pastatų administravimo įmonė. Nors namo administratorius buvo įjungęs šildymą, dažnai sulaukdavo skambučių iš gyventojų, kad jų radiatoriai šalti.
Atvykę į vietą darbuotojai rasdavo išjungtą šildymą, jį tekdavo paleisti iš naujo. Per visą šildymo sezoną jie sulaukė ne vieno tokio iškvietimo. Anot gyventojų, šilumos punkte savavaliaudavo naujakuriai – jie, nelegaliai įsivedę autonominį šildymą, išjungdavo šilumą visam namui. Naujakuriai teigė, kad yra šilumos punkto patalpų savininkai ir tik jie turi šių patalpų raktus.
Vis dėlto naujieji kaimynai po metų įkalbėjo dalį namo gyventojų iš viso atsisakyti administratoriaus paslaugų. Kad atsisakytum namo administratoriaus, užtenka daugumos namo gyventojų sutikimo.
Nors ne visi kaimynai tam pritarė, sutartis su administratoriumi buvo nutraukta. Gyventojai sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuri įpareigojo namo priežiūros klausimus spręsti gyventojų susirinkimuose.
Galima laužtis, bet geriau įkalbėti
Paulius Ugianskis
Pastatus administruojančios įmonės „Mano būstas“ atstovas
„Atvejų, kai namo vandens mazgas ir sklendė yra privataus asmens valdose ir dėl to nukenčia kaimynai, pastaraisiais metais nėra buvę. Tačiau labai dažnai susiduriame su kita problema.
Kai nutinka vandentiekio avarijos, gyventojai dažnai nenori įsileisti į savo valdas meistrų arba patalpų šeimininkai yra išvykę. Žinoma, yra teisinių būdų, kaip patekti į tokias patalpas, kad avarija būtų likviduota. Galima kviesti policijos pareigūnus bei antstolį ir išlaužus buto ar kitos patalpos duris likviduoti avariją ar įjungti vandenį visam namui.
Tačiau namų administratoriai tokių priemonių stengiasi vengti. Paprastai tenka ilgai įtikinėti žmones įsileisti į patalpas, aiškinti, kad jei to nepadarys, jiems gali tekti atlyginti kaimynų patirtus nuostolius. Taip pat ieškome ir išvykusių gyventojų artimųjų, kurie gali įleisti į reikiamas patalpas. Tenka dirbti didelį psichologinį darbą, kol su gyventojais pavyksta susitarti.“
Turi perkelti vamzdyną ir mazgą
Vilius Burokas
Įmonės „Kauno vandenys“ generalinis direktorius
„Bendrovės „Kauno vandenys“ geriamojo vandens tiekimo riba yra namo V.Čepinskio g. 2 įvadinis geriamojo vandens skaitiklis. O namo vidaus tinklus eksploatuoja ir už vandens tiekimą atsako namo savininkai arba vidaus tinklus eksploatuojanti įmonė „Būsto valda“.
Tokiais atvejais kaip šis, norint į kitą vietą iškelti vandentiekio vamzdynus ir apskaitos mazgą, namą eksploatuojanti organizacija ar savininkai turi kreiptis į bendrovę „Kauno vandenys“ dėl prisijungimo sąlygų.
Jei techninės galimybės leidžia ir gavus prisijungimo sąlygas, namą prižiūrintis administratorius ar savininkas turi parengti rekonstrukcijos projektą ir atlikti vamzdynų perkėlimo darbus savo jėgomis.“