Iškilaus poeto ir Kauno miesto garbės piliečio B.Brazdžionio namas po dainiaus mirties 2002 metais vis keičia savininkus.
Vienu metu čia net šeimininkavo prieštaringos reputacijos rašytojas Saulius Stoma. Taip namo savininkė poeto anūkė Dalytė Lovett ir jį prižiūrėjusi pagalbininkė bandė užsidirbti, nes medinuką išlaikyti kainavo brangiai.
Dabar nekilnojamąja kultūros paveldo vertybe pripažintas namas turi kitus du savininkus. Jį prieš kelerius metus įsigijo JAV gyvenantis poeto sūnėnas Arūnas Brazdžionis ir kaunietis Lietuvos dziudo federacijos prezidentas Vigmantas Sinkevičius.
Dainavos gyvenamojo rajono, kur yra šis B.Brazdžionio namas, pilietinės bendruomenės „Dainava“ pirmininkė Jolanta Kaminskienė tvirtino, kad nauji savininkai namą siekia nugyventi, juo bei aplink esančiu sklypu nesirūpina.
Vienas iš valdos savininkų V.Sinkevičius tikino, kad namu rūpinasi, nuo nieko nesislapsto ir į kylančius klausimus pasirengęs atsakyti visiems norintiems.
Muziejininkai, bandantys išsaugoti B.Brazdžionio palikimą, įsitikinę, kad ši asmenybė Kaune nepelnytai pamiršta, todėl poeto palikuoniai turi teisę su šeimos turtu elgtis kaip nori ir tikisi, kad namas bus išsaugotas.
Turtą paliko anūkei
Taikos prospekte prie 21 numeriu pažymėto namo stovi B.Brazdžioniui skirtas paminklas. Bronzinis poeto biustas buvo sukurtas ir pastatytas 2003 metais, praėjus metams po poeto mirties.
Taip buvo pagerbta vieta, kur poetas praleido ne vienus savo gyvenimo metus. Prie paminklo esančiame mediniame name B.Brazdžionis gyveno 1936 –1944 metais, kol pasitraukė į Vakarus. Vėliau, 1991–2001 metais, apsistodavo jame, kai lankydavosi Lietuvoje.
Kadangi poetas su šeima gyveno JAV, Kalifornijoje, name Kaune apsilankydavo kartą per metus. Todėl pastate nuolat gyveno ir jį prižiūrėjo B.Brazdžionio žmonos Aldonos dukterėčia Aušra Stanionytė.
Po poeto mirties 2002 metais namas liko jo anūkei D.Lovett. Moteris taip pat gyvena JAV. Namą prižiūrėjusi A.Stanionytė pablogėjus sveikatai 2011 metais iš jo taip pat išsikraustė.
Pastatą prižiūrėti buvo pasamdyta kaunietė Laima Užkurnienė. Dabar ir jos name jau nėra. Namą 2014 metų pabaigoje įsigijo B.Brazdžionio sūnėnas ir D.Lovett pusbrolis A.Brazdžionis su žmona Justina ir kaunietis V.Sinkevičius su žmona Evelina.
Domisi namo istorija
B.Brazdžionio atminimas kauniečiams buvo brangus. Poetas 1995 metais buvo tituluotas Kauno miesto garbės piliečiu.
Dainavos seniūnija, pagerbdama poetą, savo simboliu net pasirinko tris meškinus. B.Brazdžionis yra sukūręs poemą „Meškinas Rudnosis“, kurioje pasakojama meškino Rudnosio, jo žmonos Rudnosienės ir sūnaus Rudnosiuko istorija.
Kauniečiai, apsirengę Rudnosių meškinų kostiumais, per įvairias šventes prie paminklo, esančio šalia poeto namo, vis atneša gėlių.
Namo likimu ne vienus metus domisi pilietinės bendruomenės centro „Dainava“ vadovė J.Kaminskienė.
Moteris pasakojo, kad anksčiau namas buvo gyvas.
„Kai namas priklausė D.Lovett, jame kartais vykdavo kultūriniai renginiai, ten gyveno ir jį prižiūrėjusios moterys. Tiesa, A.Lovett skųsdavosi, kad namo išlaikymas jai kainuoja brangiai. Tačiau, kiek pajėgdavo, namą prižiūrėdavo jos pagalbininkės“, – tvirtino J.Kaminskienė.
Bijo, kad medinukas supus
Ne vienus metus vyko derybos, kad namą perimtų Kauno savivaldybė arba Kultūros ministerija. Tačiau niekas pastato iš savininkės taip ir neperėmė.
„Prieš kelerius metus D.Lovett kažkur dingo, namu nebesirūpino. Vėliau sužinojau, kad jis turi naujus savininkus. Taip pat čia įregistruotas kažkoks sporto klubas „Big Gang MC“. Šeimininkai retai šienauja sklypą. Matyti, kad namo langai iš vidaus aptraukti plėvele. Manau, dėl to medinis namas gali pūti. Prie namo per valstybines šventes ne visada keliama vėliava. Dėl visų šių aplaidumų naujus savininkus vis skundžiame įvairioms institucijoms“, – sakė J.Kaminskienė.
Moteris teigė, kad jai kyla įtarimų, jog istorinis ir kultūros paveldo objektu pripažintas namas ilgainiui supus ir bus nugriautas. Pasak jos, tokių įtarimų kelia ir tai, kad ant namo neliko kvadratinės metalinės lentelės, kurioje buvo rašoma, kad tai – kultūros paveldo objektas.
Darbininkus kartais mato
Greta B.Brazdžionio namo gyvenantis kaunietis Vytautas Danusas sakė, kad situacija, jo nuomone, nėra tokia tragiška, kaip teigė J.Kaminskienė.
„Šią vasarą žolė sklype buvo šienaujama kelis kartus. Tai daro darbininkai. Pačių savininkų nesu matęs. Būtų gerai susipažinti“, – kalbėjo vyras.
Kaunietis skundėsi, kad prie B.Brazdžionio namo augančios senos eglės jau labai išsikerojusius. Jos gožia ir V.Danuso sklypą.
„Kieme turiu šiltnamį. Eglių šakos meta šešėlį. Su kaimynais norėčiau pasikalbėti, kad jie egles pagenėtų. Tik nežinau, kas dabar yra šios valdos savininkas“, – apgailestavo vyras.
Namą įsigijo su bičiuliu
Vienas iš dabartinių namo šeimininkų V.Sinkevičius stebėjosi, kad kažkam kyla įtarimų, esą namą ketinama supūdyti.
Kaunietis pasakojo, kad su A.Brazdžionio anūkės D.Lovett pusbroliu A.Brazdžioniu, antru namo savininku, yra pažįstami nuo jaunystės.
„Kartu mokėmės tuometinėje Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Tapome draugais. Arūnas prieš 27 metus išvyko gyventi į JAV. Tačiau šeimomis draugaujame iki šiol. Arūnas ir pati D.Lovett yra pasakoję, kad jai namo išlaikymas per metus kainuodavo apie 10 tūkstančių dolerių“, – pasakojo V.Sinkevičius.
Tokia suma susidarydavo dėl to, kad jame buvo tik senos neveikiančios krosnys, medinis pastatas buvo šildomas elektra. Paveldėtoja dar mokėdavo ir žmonėms už namo priežiūrą.
„D.Lovett vis tikėjosi, kad savivaldybė ar valstybė perims namą, bet tokie planai liko tik valdžios atstovų žodžiuose. Niekas nesikeitė, ėmė kauptis skolos, todėl poeto anūkė namą nusprendė parduoti“, – pasakojo kaunietis.
Gyventojai vis keitėsi
Pasak V.Sinkevičiaus, išgirdęs apie planus namą perleisti svetimiems A.Brazdžionis pasiūlė jam per pusę nupirkti pastatą.
„Namas statytas 1926 metais. Žmonės vėliau šalia pastatė mūrinį pastatą, todėl namuką pardavė B.Brazdžioniui. Sovietiniais laikais pastatas priklausė Kauno valdžios fondui. Jame gyveno trys šeimos. 1991 metais namas buvo grąžintas poeto šeimai, bet buvo nugyventas, todėl šiek tiek paremontuotas. Kadangi ilgus metus jame gyveno netikri šeimininkai, jame beveik nieko autentiško nebuvo likę. Bet A.Brazdžionis norėjo, kad Kaune liktų poeto pėdsakas. O kad namą prižiūrėti būtų paprasčiau, pasiūlė man tapti bendraturčiu“, – sakė vyras.
Iš giminaitės perpirkti turtą paskatino ir vienas įvykis.
2012 metų vasarą namą prižiūrėjusi L.Užkurnienė, atsiklaususi savininkės D.Lovett, namą keliems mėnesiams išnuomojo S.Stomai. Jis rengėsi kandidatuoti į Seimą ir name įsirengė savo štabą. Tada kai kurie Kauno inteligentai piktinosi, kad teistas asmuo šeimininkauja B.Brazdžionio kabinete.
„Taip buvo siekiama gauti bent kiek nors pinigų namui išlaikyti. D.Lovett nebuvo girdėjusi, kas yra S.Stoma, todėl namą ir leido išnuomoti. Jis netrukus paliko štabą ir net seną savo kompiuterį. Įsigiję namą jį radome, L.Užkurnienė sakė, kad S.Stoma norės jį atsiimti, bet taip ir nepasiėmė“, – pasakojo V.Sinkevičius.
Įvedė dujinį šildymą
Kai namas buvo nupirktas, nauji savininkai jame rado tik B.Brazdžioniui dar priklausiusių knygų ir austų tautinių juostų, kurias poetas dovanų gavo įvairiomis progomis, paveikslų.
„Daiktus giminės išsivežė į Ameriką, kai ką padovanojo Biržų muziejui. Namas buvo visiškai nugyventas. Kad jį būtų galima šildyti nuolat, įvedžiau dujų šildymą. Taip pat kai kurie langai iš vidaus aptraukti plėvele, kad kiaurai nepūstų vėjas ir į vidų nepatektų drėgmė. Tačiau medinis namas tikrai nepūva ir nedrėksta“, – vedžiodamas po kuklų namą, kuriame yra tik virtuvė, tualetas ir keli nedideli kambariai, rodė kaunietis.
Apie tai, kad ant namo kabojo lentelė, bylojanti, jog pastatas yra valstybės saugomas objektas, V.Sinkevičius sakė negirdėjęs ir jokios lentelės nematęs.
Kaunietis pasakojo, kad kai įsigijo namą, šalia buvo statomi nauji kotedžai. Statytojai siūlė parduoti dalį 8 arų sklypo. Ten galėjo iškilti naujas namas. Bet žemę parduoti kaunietis ir jo bičiulis atsisakė.
V.Sinkevičius pripažino, kad žolę aplink namą galbūt pjauna ir per retai, bet namą ir valdas stengiasi prižiūrėti.
Nieko prieš susipažinti
Koks bus pastato likimas, abu jo savininkai dar nenusprendė.
„Abu su Arūnu esame vieno motociklininkų klubo nariai. Jis jam vadovauja Kalifornijoje, aš – Kaune. Šį klubą name įregistravome. Gal ateityje čia bus šio klubo būstinė.
Taip pat atvykęs į Lietuvą Arūnas nori turėti kur apsistoti. Ką dar jame daryti, svarstome“, – pasakojo sportininkas.
V.Sinkevičius sakė apgailestaujantis, jog kai kurie žmonės mano, kad sportininkai, verslininkai, motociklininkai atrodo tarsi kokie banditai.
„Toks stereotipas, gaila, dar kai kurių žmonių galvose išlikęs. Aš neketinu nieko slėpti ar nuo ko nors slapstytis. Mielai susipažinsiu su kaimynais. Taip pat galiu pabendrauti ir su Dainavos bendruomene, atsakyti į rūpimus klausimus“, – sakė V.Sinkevičius.
Kokia lentelė nuo namo dingo – nežinia
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kaune yra kiek daugiau nei 1 tūkstantis visuomeninių ir privačių pastatų, kurie pripažinti kultūros paveldo objektais ir yra saugomi valstybės arba savivaldybės.
Pastaruoju metu skundų, kad pastatų savininkai nesirūpina tokiais namais, jų valdomis, mažėja. Sąmoningų niokojimų taip pat nustatoma nedaug. Tie, kas įsigyja tokius pastatus, žino, kad jiems keliami tam tikri reikalavimai, todėl iš anksto pasveria savo galimybes, ar pajėgs jų laikytis.
Dažniau skundų gauname iš gyventojų, kurie nepasidalija tokiu turtu, nes yra jo bendraturčiai.
B.Brazdžionio namas Taikos prospekte kultūros paveldo objektu buvo pripažintas 2012 metais. Ant tokių kultūros paveldo objektų tvirtinami apvalūs variniai ženklai, tačiau tokiu ženklu pažymėti tikrai ne visi objektai – dažniau jais žymimi tik visuomeninės paskirties pastatai.
Kokia dar lentelė galėjo kabėti ant namo ir ar ji buvo vertinga, sunku pasakyti.
Jei medinių namų langai apklijuojami plėvelėmis, nebūtinai tai reiškia, kad pastatai gali pradėti pelyti. Reikia tikrinti, kaip tai padaryta, kiekvienas atvejis individualus.“
Poetas Kaune nepelnytai pamirštas
Jūratė Ivanauskienė
Maironio lietuvių literatūros muziejaus B.Brazdžionio rinkinio skyriaus vedėja
„B.Brazdžionis buvo ne tik poetas, literatūros kritikas, redaktorius, žurnalistas, pedagogas, vertėjas. 1940–1944 metais jis buvo ir pirmas Maironio muziejaus vadovas.
Po jo mirties literatūrinį bei memorialinį palikimą artimieji persiuntė į Maironio lietuvių literatūros muziejų.
Iš Brazdžionių namo Los Andžele į muziejų 2003 metais parkeliavo poeto rankraščiai, laiškai, dokumentai, nuotraukos, memorialinės bibliotekos knygos ir spauda, memorialiniai daiktai, meno kūriniai, garso ir vaizdo įrašai.
Labai gaila, kad Kauno valdžia nepadėjo D.Lovett. Visi žinojo, kad ji siūlė miestui jį perimti, kad namui išlaikyti reikėjo pinigų, kad miestas žadėjo namą išsaugoti, bet to taip ir nepadarė.
A.Brazdžionis prieš 4 metus lankėsi mūsų muziejuje. Tada pasakojo, kad namą ketina perpirkti, juo rūpintis. Taip pat svarstė, kad kai kuriuos daiktus galbūt perduos mums. Tačiau iš namo Kaune jokie daiktai mūsų taip ir nepasiekė.
Manau, kad vertingiausi ten buvo likę meno kūriniai. Tačiau suprantama, kad tai šeimos nuosavybė ir jei jie jiems brangūs, natūralu, kad šeima juos saugo pati. Ypač kai miestas nuo šios šeimos tam tikru metu nusisuko.
Manau, kad B.Brazdžionio, kaip poeto ir kaip miesto garbės piliečio, atminimas nepelnytai užmirštas ir dabar. Panaikinta ir Kaune teikta jo vardu pavadinta literatūros premija.“
