Popiežius Pranciškus atvyksta ne pas valdžios, o pas paprastus žmones. Taip artėjant vizitui buvo skelbiama daugybę kartų.
Tad nežinia, kur netikėtumais garsėjantis popiežius gali stabtelėti ko nors paklausti.
Nors jo maršrutai Vilniuje per dvi dienas palyginti neilgi, juose pasitaikys ne vien grožybių.
Trinkelės – sutraiškytos
Kuria gatve rugsėjo 22-ąją popiežius Pranciškus atvyks į miestą iš oro uosto, neskelbiama, bet didelio pasirinkimo nėra.
Arba Dariaus ir Girėno gatve pro apleistus pastatus prie oro uosto, nykius Naujininkų daugiabučius, arba Vikingų, Žirnių gatvėmis pro prekybos centrą „Ikea“, medinį Liepkalnio rajoną.
Pasimeldęs Aušros vartų koplyčioje popiežius Pranciškus papamobiliu pajudės M.Daukšos gatve.
Per žmonių minią kažin ar Šventojo Tėvo akys užklius už skurdaus ir apleisto skvero prieš Aušros vartus.
Nors perdažyti, bet vis tokie pat neišvaizdūs taip ir neprigiję prekybos paviljonai Aušros vartų prieigose.
Tik dėl saugumo popiežiaus vizito metu gal bus susiprotėta juos nurinkti.
Atnaujinti suskubta tik Aušros vartus, o suskilusias šaligatvio trinkeles, kurias sutraiškė turistų autobusų ratai, vargu ar spės pakeisti.
O M.Daukšos gatvėje apšiurusių, pajuodavusių daugiabučių fasadų taip pat niekas nepuls dažyti – ne tie laikai. Juolab kad ir juos užstos sveikinti popiežiaus atėję žmonės. Kaip ir trupančią sieną, apjuostą sudriskusiu apsauginiu tinklu.
Aplink – trys kalėjimai
Iš M.Daukšos gatvės popiežius pasuks į Žiupronių gatvę, bet žvilgtelėjęs į dešinę dar suspėtų pamatyti Vilniaus pataisos namų mūrus. Tai – pirmasis kalėjimas popiežiaus kelyje, nors kažin ar tokia įstaiga miesto centre jį nustebintų.
Juk jo gimtosiose Buenos Airėse vienas garsiausių kalėjimų atidarytas buvusiame sporto klube judrioje gatvėje.
KGB rūmai, buvęs kalėjimas, kuriame lankysis popiežius, jam turėtų priminti vieną didžiausių Argentinos kankinimo centrų karinės chuntos metais (1976–1983).
Kalėjimas Argentinoje buvo įrengtas Karo laivyno mechanikos mokykloje, karceriai jame vadinti gaubtais.
Visai netoli KGB rūmų – Lukiškių kalėjimas. Ar popiežiui nekils klausimas, kodėl palyginti nedidelio Vilniaus širdyje tiek įkalinimo įstaigų?
Prie jų reikėtų pridėti ir areštinę T.Kosciuškos gatvėje, pro kurią popiežius važiuos kelis kartus grįždamas į Apaštalinę nunciatūrą.
Tik šis pastatas iš išorės neprimena laisvės apribojimo vietos. Kadaise tamsiai pilkos sienos pašviesėjusios, statinys bent jau kosmetiškai padailintas.
Važiuos pro statybvietes
Žiupronių gatvėje popiežiaus žvilgsnis atsimuš į neveikiančią Misionierių bažnyčią, o už kelių akimirkų iš Subačiaus gatvės atsivers Užupio panorama.
Nusileidus nuo kalno žemyn, kaip prieš tai M.Daukšos gatvėje prie hospiso, verda statybos.
Galbūt popiežiui Vilnius ims atrodyti kaip augantis ir besiplečiantis miestas?
Juolab kad Katedros aikštėje jo, kaip spėjama, lauks 23 tūkst. žmonių minia.
Prieš tai jis pravažiuos pro seniausią Vilniaus skelbimų stulpą Maironio gatvėje – tik girtis juo nereikėtų. Stulpas ne tik senas, bet ir seniai neprižiūrimas, ant jo jau auga medeliai.
Nerestauruoti ir Kirdiejų rūmai, dėl kurių su statytojais valdžia ginčijasi ne pirmus metus. Kaip ir su kitais verslininkais, ketinusiais Maironio gatvėje pastatyti kavinę.
Nedrįs gąsdinti kartuvėmis
T.Vrublevskio gatvėje gyvenančiam merui Remigijui Šimašiui labai pasisekė: pro buto langus jis su šeima matys ne kartą pravažiuojantį popiežių Pranciškų.
Į Apaštalinę nunciatūrą T.Kosciuškos gatvėje jis vyks po susitikimo su jaunimu Katedros aikštėje ir kitą dieną, kai grįždamas iš Kauno aplankys Okupacijų ir laisvės kovų muziejų.
Kad nepašiurpintų popiežiaus, jam turbūt niekas iš palydos nepasakos, kad dabar sutvarkytoje Lukiškių aikštėje prieš KGB rūmus įsiliepsnojus 1863–1864 metų sukilimui buvo pastatytos kartuvės.
O keliaujant poilsio į Apaštalinę nunciatūrą popiežiui kitoje Neries pusėje atsivers liūdnas vaizdas. Buvę Koncertų ir sporto rūmai – apgriuvę, faneros lakštais užlopytais langais.
Bėgių ir herbo nepamatys
Popiežiaus kelyje bus ir vienintelis likęs carinis Vilniaus gubernijos herbas.
Jį galima pamatyti ant tilto per Vilnią turėklų. Vilniaus gubernijos herbu caras Nikolajus I jį patvirtino 1845-aisiais. Jame Vytis – su Rusijos imperijos karūna.
Raitelio skyde – aštuonių galų stačiatikių kryžius.
Šalia tilto – dar viena įdomybė. Tai – lenkų okupacijos laikus menantys siaurojo geležinkelio bėgiai.
Iš jų įrengtas atitvaras, kurį, sutinkant popiežių, bus aplipę žiūrovai.
Pasakojama, kad po 1931 metų potvynio nuspręsta remontuoti apšiurusią Arkikatedrą.
Iki 1938-ųjų ji buvo apraizgyta pastoliais, o statybinėms medžiagoms atsivežti buvo nutiesti vadinamieji geležinkelio siauruko bėgiai.
Kai bėgiai buvo išardyti, jie panaudoti atitvarams.
Dar prieš kelerius metus tokie atitvarai iš siauruko bėgių buvo ne tik Neries, bet ir Vilnios pakrantėje. Bet dabar jie pakeisti neišvaizdžiais metaliniais.
Nori susitikti su žmonėmis
Pasiruošimo popiežiaus vizitui komunikacijos koordinatorė Živilė Peluritienė priminė, kad prasidėjęs Aušros vartų atnaujinimas nesiejamas su Šventojo Tėvo vizitu.
Šie darbai buvo planuojami dar prieš paskelbiant apie popiežiaus atvykimą.
Kad popiežiaus žvilgsnis kuo mažiau užkliūtų už netvarkos, laukiama pagalbos iš savivaldybės. Anot Ž.Peluritienės, šis garbingas ir kuklus svečias atvyksta pas Lietuvos žmones.
„Popiežius atvažiuoja pirmiausia ne pas valdžios žmones, o pas tikinčiuosius, pirmiausia susitikti su tikinčiaisiais, Lietuvos gyventojais“, – pristatydamas Šventojo Tėvo vizitą yra sakęs ir arkivyskupas Gintaras Grušas.
Merginų laukia atostogos?
Apie popiežiaus vizitą Vilniaus politikai prakalbo ir per trečiadienį vykusį tarybos posėdį.
Tarybos narys liberalas Vaidotas Ilgius priminė, kad ne tik aplink stotį, bet ir Pylimo gatvėje ar net dar toliau kiekvieną dieną vaikštinėja prostitutės, siūlydamos lytines paslaugas.
O juk popiežius lankysis Aušros vartuose, be to, negražu prieš tomis dienomis atvykstančius svečius.
„Aš susirūpinau, kodėl man niekas nepasiūlo, nors ten vaikštau“, – nevykusiai pajuokavo R.Šimašius.
Vėliau savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Julius Morkūnas jau rimtai pridūrė, kad šią pastabą perduos per susitikimą su sostinės policijos vadovu Sauliumi Gagu. Tuo metu R.Šimašius prisiminė, kokios buvo užeigos ir net kokios lovos jose stovėdavo, kol Pylimo gatvėje atidarė barą „Keulė Rūkė“.
Apgriuvusią Žydų ligoninę kauniečiai uždengė tentais
Vilnius delsia, o Kaunas prieš popiežiaus vizitą jau susirūpino dangstyti piktžaizdes.
Pirmoji išvaizdą pakeitė apleista Žydų ligoninė A.Jakšto gatvėje. Pastatą apgaubė tentai su dailiais langų atspaudais.
Buvusi Žydų ligoninė jau daugiau kaip 20 metų darkė miesto vaizdą ir kasmet vis labiau kėlė grėsmę praeiviams. Pastatą dar 2010 metais įsigijo bendrovė Tarptautinė skubios medicinos akademija, tačiau iki šiol jos savininkai juo mažai rūpinosi.
Sienų ir langų atspaudai ant tentų atkartoja pastato vaizdą, koks jis galėtų būti, jei vaiduoklį savininkai pagaliau suremontuotų.
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad buvusios ligoninės savininkai ne kartą buvo bausti už savo turto nepriežiūrą.
„Taip pat prašėme verslininkų pastatą bent uždengti tentais. Matyt, artėjantis popiežiaus Pranciškaus vizitas vaiduoklio savininkus paskatino pagaliau uždengti griuveną, nes popiežius aukos mišias Santakos parke, visai netoli pastato vaiduoklio“, – sakė S.Rimas.
