15 metų Kazachstane dirbantis lietuvis užsimojo Almatoje sukurti vietą, kur žmonės įsigytų ne tik kvadratinius metrus, bet ir būsimą gyvenimo būdą.
Jo projektas – miestas mieste. Net 46 hektarų plote jau baigiama statyti 300 tūkst. kvadratinių metrų prabangių būstų, kyla biurų pastatai, kurių bendras plotas – 100 tūkstančių kvadratinių metrų.
Studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs architektas pasitelkė savo bičiulį Saulių Paukštį. Jis padės buriant Jesentai Sičio (Esentai City – taip vadinamas naujasis kvartalas) bendruomenę.
Darbuojasi ir kiti lietuviai – lito tėvu vadinamas dailininkas Giedrius Jonaitis piešia šio rajono valiutos banknotų maketus, o Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotas kompozitorius Gintaras Sodeika sukūrė Jesentai Sičio himną.
– Užupio respublikos idėja remiasi viduramžių miestų nepriklausomybe. Ar tai suvokiama Kazachstano gyventojams? – „Lietuvos rytas“ paklausė R.Kliučinsko.
– Tai – tik žaidimo taisyklės, o jas kazachai mielai priima.
Jie labai atviro būdo ir dažniausiai geros nuotaikos, nes čia daug saulės.
Planuojame išleisti Jesentai Sičio šeimininkių kulinarinę knygą. Numatėme patalpas šachmatų klubui. Laikraštis „Esentai City Times“ jau yra. Radijas dar bus. Veiks ir specialus paštas.
Netrukus duris atvers „Esentai“ meno galerija.
Centre bus pastatas, kurį aš vadinu rotuše, – jame bus kamerinė koncertų salė.
– Ar tai sentimentai Užupiui, ar noras padaryti kvartalą komerciškai patrauklesnį?
– Ir viena, ir kita. Esu baigęs Vilniaus dailės akademiją, todėl galiu vadintis užupiečiu.
Man artimos jo vertybės, žmonių bendravimas, mastelis, tempo nebuvimas, atsipalaidavimas, neskubus gyvenimas. Užupio idėja visada buvo mano kraujyje.
Kita vertus, jeigu žmogus nori tokiame mieste gyventi, tai ir nekilnojamasis turtas įgyja savo vertę.
Tik visada reikia prisiminti, kad Užupis atitinka tris svarbiausius nekilnojamojo turto kainos kriterijus – vieta, vieta, vieta.
Jesentai Sičiui tai irgi tinka.
Kai butas yra Almatos centre, tai daug lengviau įrodinėti, kad šis kvartalas turės savo infrastruktūrą, kad tau bus paprasta ten gyventi, kad galėsi nuėjęs pas kaimyną druskos pasiskolinti, o užlipęs ant terasos pamojuosi gretimo namo gyventojams, kurie keps kepsnius.
Jesentajus – viena iš upių, tekančių Almatoje.
Kai tirpsta ledynai, ji tampa labai srauni, o vėliau visai išsenka. Taigi, labai panašu į Užupį – namai atskirti upės.
– Ar kainos naujajame kvartale smarkiai kandžiojasi?
– Jesentai Sityje kvadratinis metras kainuoja apie 1,7 tūkst. eurų. Tai – daugiau nei vidutinė Almatos būsto kaina. Be to, būstai parduodami be apdailos, užtat įrengtos visos komunikacijos, numatytos vietos kondicionieriams, viryklėms.
Tai bus miestas mieste. Pačioje švariausioje Almatos dalyje. Tik didžiulis, jeigu lygintume su Vilniumi, – tai būtų lyg rajonas nuo Lukiškių aikštės iki Katedros ir nuo Neries pakrantės iki Tauro kalno.
Mūsų projekte numatyta 300 tūkstančių kvadratinių metrų gyvenamojo ploto ir 100 tūkstančių kvadratinių metrų biurų.
Tokių projektų Almatoje nebuvo. Manau, kad ir pasaulyje tai gana retas reiškinys.
Juk dažniausiai siekiama pastatyti namus ir juos kuo greičiau parduoti.
Tačiau mums svarbu, kaip žmonės ten jausis, – ar bus jie ten laimingi, ar susikurs bendruomenė. Nenorime nusiplauti rankų. Juk jiems parduodi ne kvadratinius metrus, o būsimą gyvenimą.
Žvelgiant šiuolaikinio verslo požiūriu gal ir paprasčiau pastatyti 12 ar 24 aukštų namą, kuriame gyvena šimtai kaimynų, iš kurių pažįsti vos vieną kitą.
Mūsų namuose žmogus gyvena daugiausia su penkiais kaimynais. Nes tai trijų aukštų pastatai su terasomis ant stogų.
– Ar pats ketinate gyventi Jesentai Sityje?
– Taip. Tik yra vienas rūpestis – turime du šunis, kurie mėgsta lakstyti po kiemą.
– Kaip atsidūrėte Kazachstane?
– Tai buvo lyg vakar, nors trunka jau 15 metų. Su draugu nuvažiavome pasižiūrėti, kas ten dedasi, buvo įdomu, prasidėjo projektai vienas po kito. Supratome, kad nepriskraidysi, – teko įstrigti.
– Sakoma, kad architektai pirmieji pajunta artėjančios ekonominės krizės požymius.
Ar Almatoje tai jau pastebima?
– Tokiam projektui kaip mūsų ekonomikos nuosmukiai turi mažiau įtakos. Tačiau 2007-aisiais buvo liūdna. Pradingo klientai – ir ką daryti?
Dabar krizė Kazachstane juntama, tačiau kitokia. Silpsta vietos valiuta. Ar jos kursas sustos, ar dar kris, niekas nežino.
Tačiau tokios katastrofos kaip prieš dešimtmetį jau nebebus.
Daugelis pasimokė, turi atsargų ir atsarginių planų.
