Gamybos milžinės kompleksas – lietuviai smarkiai iškėlė kartelę

Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje antradienį atidarytas Danijos langų ir lauko durų gamybos milžinės „Dovista“ gamybos kompleksas. Lietuvos projektavimo ir inžinerinio konsultavimo įmonės „Baltic Engineers“ projektuotas ir statybų metu prižiūrėtas kompleksas Lietuvoje išsiskiria dydžiu, kompleksiškumu ir kokybe, praneša įmonė.

Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis.<br>L.Juodzevičienės nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2018-10-23 14:17, atnaujinta 2018-10-23 14:20

Siekiant rekordiniais tempais įgyvendinti ambicingus sprendimus, buvo pasitelktos pažangiausios projektavimo technologijos, teigia projektuotojai.

„Baltic FEZ“ teritorijoje pirmuoju plėtros etapu suprojektuotą šiuolaikinį pramonės kompleksą sudaro pramonės įmonės ir sandėlių pastatai, kurių bendras plotas siekia beveik 22 tūkst. kv. m.

„Šis projektas pretenduoja tapti didžiausiu gamybos kompleksu Lietuvoje. Kartelė buvo iškelta aukštai, todėl pasirinktas integruotų paslaugų modelis. Taip galėjome rūpintis projektu nuo pirmojo iki paskutinio žingsnio, tai yra nuo techninio projekto iki statybos leidimo ir viso komplekso realizavimo. Išties, kai vienose rankose yra planavimo, projektavimo bei statybų valdymo paslaugos, procesai vyksta efektyviau ir galima užtikrinti kokybiškus sprendimus“, – pranešime sako „Baltic Engineers” generalinis direktorius Darius Kvedaras.

Pasak jo, projekto kompleksiškumą iliustruoja patys pirmieji teritorinio planavimo darbai, kurių teko imtis. Jau pradinio poveikio aplinkai vertinimo metu buvo išanalizuotas ne tik technologinis gamybos procesas, bet ir simuliacijų pagalba parengti triukšmo bei taršos žemėlapiai.

Vėliau, pasitelkus pažangiausią 3D informacinio pastato modeliavimo BIM programinę įrangą, parengtas techninis komplekso projektas, kuriame suprojektuoti keturi gamybos ir sandėliavimo statiniai, taip pat tokie statiniai kaip katilinė, sandėliavimo stoginė, apsaugos postas, 1000 kubinių metrų tūrio priešgaisriniai rezervuarai. Pastatai suprojektuoti taip, kad juos būtų lengva rekonstruoti, keisti technologijas be esminio konstrukcijų pakeitimų.

Gamybinis kompleksas apšildomas naudojant gamybinio proceso subproduktą – medienos drožles. Taigi šildomasi iš atsinaujinančio šaltinio ir drastiškai sumažinamas atliekų kiekis. Šiuo metu dviejų įrengtų katilų bendra galia siekia 3,75 MW.

D. Kvedaro teigimu, dėl glausto „Dovista“ grafiko nemažas iššūkis buvo užsitikrinti reikiamą elektros tiekimą. Šiuo tikslu buvo užsakytas atskiras transformatorių projektas, vykęs lygiagrečiai su pagrindinių pastatų statybomis. Bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“ ir „Energijos skirstymo operatoriumi“ pavyko užtikrinti, kad pradėjus testuoti gamybos įrangą nepritrūktų elektros galios.

Dar vienu dideliu šio projekto iššūkiu tapo lietaus vandens surinkimas pirmojo statybų etapo metu, teigiama įmonės pranešime. Teritorijoje buvo įrengtas 1500 kubinių metrų talpos debito reguliavimo įrenginys ir nutiesta lietaus tinklų sistema, kuriuos ateityje planuojama dar labiau išplėsti. Pastatuose užsakovo pageidavimu buvo suprojektuota sifoninė (vakumine) lietaus surinkimo nuo stogų sistema.

„Dovista“ kompleksas, kaip teigiama „Baltic Engineers“ pranešime, išsiskiria dėmesiu personalui, noru išlaikyti ryšį tarp gamybos ir administracijos darbuotojų. Ties gamybos sale yra numatyti nedideli priestatai, skirti tiek darbui, tiek pasitarimams, juose specialiai sumontuoti langai į gamybos salę. Administraciniame korpuse taip pat įrengti langai, užtikrinantys vizualinį ryšį tarp kolegų.

Siekiant garantuoti aukštą duomenų perdavimo patikimumą, sklype suprojektuotos dvi visiškai nepriklausomos IT tinklo sistemos. Kiekvienas pastatas prijungtas prie tinklo dviejuose taškuose, esančiuose priešingose statinio pusėse, todėl nutikus gedimui vienoje atšakoje užtikrinamas ryšio prieinamumas dėl rezervuotos linijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.