Skaičiai jau traukia į dugną – investuotojai iš užsienio baidosi Rusijos

Užsieniečių investicijos į Rusijos nekilnojamojo turto (NT) rinką, palyginti su ikikrizine padėtimi 2014-aisiais, smuko triskart. Dėl to analitikai kaltina Rusijai ES ir JAV taikomas sankcijas ir rublio devalvaciją. Baimindamiesi naujų sankcijų, investuotojai nenori rizikuoti savo pinigais. Jei 2014 m. užsienio investicijos sudarė 39 proc. nuo bendrų investicijų į NT rinką, tai šiemet jos sieks vos 10-15 procentų.

Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Lrytas.lt fotomontažas
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Dec 5, 2018, 11:35 PM

Kaip nurodo NT bendrovė „Knight Frank“, pernai metų rezultatas – 13 procentų. Mažiausios užsieniečių investicijos į NT Rusijoje buvo 2016 m., kai jos tesiekė 11 procentų.

„Knigh Frank“ finansų rinkų departamento direktorius Igoris Romanovičius mano, kad kol Rusijai užsienio valstybės taiko sankcijas, kitų šalių piliečiams nėra jokio stimulo čia investuoti. Mat užsieniečiai, baimindamiesi neigiamų pasekmių jų verslui, vengia sudaryti sutartis su partneriais rusais, su kuriais siejamos struktūros jau pakliūva į sankcijų sąrašą.

Be to, rinką neigiamai veikia nestabilus rublio kursas. Užsidirbti Rusijoje galima, tačiau jei rublio kursas vėl smuks, tai investuotoju uždarbis bus nulinis, rašo gazeta.ru.

„Jei į mūsų rinką kokiems, tarkime, 50-čiai metų, ketina įeiti stambi kompanija, jai tai nesudarys skirtumo. Visai kas kita, jei tai – investuotojas spekuliantas, kuris ketina Rusijos rinkoje būti 3-5 metus. Tokiu atveju jam labai svarbu užsidirbti. O rubliai užsienio investuotojams nereikalingi“, – kalbėjo I.Romanovičius.

Rusijos ekonominės plėtros ministerija mano, kad šiemet vidutinis JAV dolerio kursas bus 61,6 rublio, 2019 m. – 63,9 rublio. Ministerijos spėjimu, kursas augs ir iki 2024 metų pasieks 68 rublius, o 2026 m. JAV doleris kainuos 74,7 rublio.

Tiesa, „Knight Frank“ pažymi, kad kitąmet užsienio investuotojų dalis Rusijos NT rinkoje gali nežymiai pakilti iki 17 proc.

Jei šiemet verslininkai iš kitų valstybių investavo 32,5 mlrd. rublių, kai bendros investicijos siekė 250 mlrd. rublių, tai ateityje skaičius gali pasiekti 50 mlrd. rublių. Palyginimui, 2014 m. užsieniečiai į Rusijos NT investavo 52,1 mlrd. rublių.

Specialistų vertinimu, tai – labai prasti rodikliai. Nes, pavyzdžiui, į Rytų Europos šalių komercinį turtą užsieniečiai per devynis 2018-ųjų mėnesius įliejo 72,19 proc. nuo visų investicijų.

Dėl sankcijų investicijų srautai buvo netolygiai perskirstyti ir komercinį NT šia prasme padarė nykštuku.

Itin stipriai visuose dideliuose Rusijos miestuose nukentėjo biurų segmentas, kuris artimiausius 5-6 metus greičiausiai liks nuostolingas. Taip mano tarptautinio finansų centro specialistas, turintis LIFA (Licensed International Financial Analyst) sertifikaciją, Vladimiras Rožankosvkis.

Jo žodžiais teigiant, prioritetiniu investuotoju į NT segmentą tapo valstybė: 2-3 kartus išaugo karinės paskirties objektų, tokių kaip apsaugos postų, kareivinių, aviacijos ir laivyno štabų, statybos. Tokio pobūdžio objektams statyti kitąmet numatyta išleisti 114 mlrd. rublių.

Tiesioginių užsienio investicijų dalis Rusijoje stipriai tirpsta. Per 2018-ųjų sausį-rugsėjį jos tebuvo 17,2 mlrd. JAV dolerių, kai per tą patį periodą metais anksčiau – 24,1 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, 2015 m. tiesioginės užsienio investicijos Rusijoje sudarė tik 6,4 mlrd. JAV dolerių.

Palyginimui, Kinija kasmet sulaukia 136 mlrd. JAV dolerių tiesioginių užsienio investicijų.

„NT užsieniečiams gali būti šiek tiek įdomus, nes jis atpigo. Tačiau pirkti NT kitoje šalyje verta tik tada, kai esi tikras, jog ta rinka stipriai kils ekonomine prasme“, – teigia NT tarpininkų kompanijos „Alor Broker“ analitikas Aleksejus Antonovas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.