Tačiau Grigiškėse taip nėra. Kodėl?
Nevyksta naujos statybos
Rajonas galėtų vadintis miesto vartais – iš Kauno vykstant į sostinę pirmiausia tenka pravažiuoti Grigiškes, tačiau kol kas jos labiau primena pakraštį ir daugeliui asocijuojasi tik su popieriaus fabriku.
Kitas reikalas – ar ten yra patrauklaus būsto, kuris tenkintų naujakurių poreikius?
Šiemet 95 metų sukaktį šventusiose Grigiškėse nekilnojamojo turto (NT) rinka, regis, yra apmirusi, tačiau butai nėra dramatiškai pigesni nei kituose Vilniaus rajonuose.
„Jau kuris laikas NT kainos čia nesikeičia, nusistovėjęs maždaug 900 eurų už kvadratinį metrą tarifas. Ir jei atsiranda koks butas rinkoje, jį greičiausiai nuperka patys grigiškiečiai. Užaugę vaikai nori kurtis atskirai, tačiau netoli tėvų, taip pat gyvenamąjį plotą didinasi jaunos šeimos. Žodžiu, kone visi sandoriai čia tarp savų“, – portalui lrytas.lt sakė Grigiškėse gyvenanti NT brokerė Natalija Panavienė.
„Esame, ko gero, paskutiniai nekilnojamojo turto plėtotojai, Grigiškėse įgyvendinę daugiabučių namų projektą“, – nustebino vienos didžiausių NT bendrovių „Eika“ plėtros direktorius Martynas Žibūda.
Nauji butai pastatyti 2007–2009 metais, pačioje rinkos piko ir krizės sandūroje. Tuomet buvo pastatytas 47 butų daugiabutis Vilniaus gatvėje.
Šiuo metu Grigiškėse „Eika“ neturi plėtros planų, nes dabar NT rinka Vilniuje plėtojasi priešinga – artėjimo miesto centro link kryptimi.
Dėl Grigiškių panašiai kalbėjo ir kiti didieji NT plėtotojai. Štai ir įmonės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė patvirtino, kad Grigiškėse jokių planų neturi, mat jų statomi daugiabučiai ar gyvenamieji kvartalai yra vidutinės ir aukštos klasės, o tokių būstų poreikis auga miesto centre arba kuo arčiau centro.
„Kita vertus, Grigiškėse negauname jokių pasiūlymų įsigyti gyvenamosios paskirties sklypų – reikėtų pasigilinti, kokios to priežastys. Juk išties rajonas išsiskiria ramybe ir sąlyčiu su gamta, o dėl didelio pravažiuojančio transporto srauto magistrale Vilnius–Kaunas dar yra ir komerciškai patrauklus“, – stebėjosi ten esančiu sąstingiu N.Žibūda.
Opiausia problema – senkanti upė
Greičiausiai NT ekspertui situacija taptų kiek aiškesnė, jei pabendrautų su Grigiškių seniūnaičiais. Išgirdę, kad Lentvario gatvėje galbūt bus statomas kotedžų kvartalas, jie ėmė šiauštis. „Mes norime, kad Grigiškės liktų žalias rojaus kampelis, o ne tankiai užstatyta vietovė“, – neslėpė savo vizijos seniūnaitė Daiva Postnovienė.
Džiaugsmo, kad šalia magistralės bus statomas naujas prekybos centras, nerodė ir seniūnaičių sueigos pirmininkas Jonas Viesulas, mat niekas nei su juo, nei su gyventojais dėl to projekto nesitarė.
Vis dėlto J.Viesulas nelinkęs „Grigiškių vaizdelio“ piešti vien juodomis spalvomis. Pasak jo, susibūrę septyni seniūnaičiai bando laužyti Vilniaus miesto savivaldybėje įsigaliojusį stereotipą, esą grigiškiečiai yra neūkiški ir nesirūpina savo aplinka.
Ne vienus metus šią Grigiškių atgimimo bei tvarkymo vagą aria ir Daiva Sinkuvienė, buvusi seniūnaitė, o dabar bendrijos Vokės bendruomenės pirmininkė. Moteris turi pilnas lentynas jos stebėtinus žygius dėl miestelio gerovės liudijančių dokumentų.
„Grigiškių infrastruktūra – pusiau pradėti, pusiau baigti asfaltuoti keliai, nudrengtos vaikų žaidimo aikštelės, automobilių aikštelių trūkumas, kritinė Vokės ir jos pakrantės padėtis – šlaitų korozija ir dėl to senkanti upė.
Tai opiausios Grigiškių problemos, kurios beveik nesprendžiamos bemaž tiek metų, kiek Grigiškės yra po Vilniaus miesto sparnu, nuo 2000-ųjų“, – vardijo D.Sinkuvienė.
Per metus nuveikta nedaug
Dėl apgailėtinos Vokės padėties iniciatyvos ėmėsi ir seniūnaitė Jelena Iluk, kuri su Dienos centro vaikais kaskart nueina prie pakrantės rinkti šiukšlių.
Puiku. Tačiau sopulys – ne tik šiukšlės.
Bendrovės „Hidromodulis“ bei „Grigeo“ naudoja upę savo reikmėms, todėl ties užtvanka susidaro sąlygos sėsti dumblui, kurį būtina valyti, tačiau, panašu, verslininkai į tai numoja ranka.
Apie tai dar prieš metus D.Sinkuvienė pasakė Grigiškes aplankiusiam Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.
Praėjo metai. Kas pasikeitė? Nieko.
„Ar manote, kad padarote viską, kas nuo jūsų priklauso?“ – kreipėmės ir į 18 metų Grigiškių seniūno pareigas einantį Leonardą Klimovičių.
„Visada galima geriau“, – sakė 11 tūkst. gyventojų turinčio rajono seniūnas.
Ką čia bepaslėpsi: iš 2018 metams numatytų Grigiškėse atlikti infrastruktūros remonto darbų, kurie išvardyti 63 punktais, įvykdyta vos 12.
Turi vieną atsakymą: nėra lėšų
„Mūsų seniūnas į visus klausimus turi vienintelį atsakymą: nėra lėšų. Tačiau Vilniaus valdžia lengva ranka jų nedalija ir kitiems rajonams, tik kažkodėl jie ir be didelių investicijų atsigauna, nes stengiasi jų seniūnai. Reikia tik noro ir netingėti“, – svarstė D.Sinkuvienė.
Moteris taip nekalbėtų, jei pati nebūtų įrodžiusi, kiek daug galima nuveikti, jei tik to imiesi. Kartu su Natalija Čirikiene, Valų kaimo (Trakų r.) bendruomenės nare, per porą metų moterys suorganizavo, kad buvo praplatintas Kauno Vokės kelias, taip pat pasirūpino miesto 28-ojo autobuso maršruto pratęsimu – dabar visiems patogiau keliauti iš Vilniaus per Grigiškes į Valų kaimą Trakų rajone.
Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje penkerius metus buvo atsilupusios grindys ir tik D.Sinkuvienės pastangomis rastas rėmėjas, kuris kartu su savivaldybe įsipareigojo jas sutvarkyti. Jau įvyko konkursas, išrinktas laimėtojas, tuoj prasidės darbai“, – sakė grigiškietis, kurio pavardė redakcijai žinoma.
Norėdama, kad į rajono reikalus dar aktyviau įsitrauktų bendruomenė, D.Sinkuvienė sukūrė feisbuko grupę Grigiškės, kuri šiuo metu vienija per 3 tūkst. narių. „Žmonės aktyvūs, reaguoja į problemas, siūlo jų sprendimus“, – sako D.Sinkuvienė.
Grigiškių seniūnas galėtų laikyti ranką ant rajono pulso, tereikėtų dažniau užsukti į šią platformą, mat ten naujienomis dalijamasi kasdien, tačiau, pasak bendruomenės narių, L.Klimovičius nerodo entuziazmo, jis laikosi kažkur šalia, tikrai ne darbų sūkuryje.
Štai kad ir naujausias įvykis – eglės puošimas. Ji atrodė siaubingai su keliais žaislais. Seniūnas, pasak jų, atsibudo tik tuomet, kai feisbuke grigiškiečiai užkūrė tikrą pykčio mašiną – esą ką sau mano Grigiškių šeimininkas, jei net nesiteikė apžiūrėti eglės. Tada L.Klimovičius vis dėlto rado papildomų puošmenų.
Panašu, kad seniūnas iki pokalbio su portalo lrytas.lt žurnalistais nežinojo ir apie tai, kad pagaliau Voke pasirūpins Vilniaus miesto savivaldybės Tvarkymo skyrius. Šitaip tikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovas Povilas Poderskis.
