Tačiau jei Nepriklausomybės Akto signataras, visuomenės veikėjas J.Basanavičius apsilankytų jo garbei rekonstruotoje aikštėje šalia Filharmonijos, jis turbūt atsistotų tokia poza, kokia yra vaizduojamas Gedimino Piekuro skulptūroje.
Palinkęs, žvelgiantis į žemę, pasirėmęs lazda. Taip stovėti J.Basanavičiui tektų dėl nelygaus grindinio.
Nelygumai jau matyti plika akimi, o vilniečiai dalijasi atbulomis rankomis įrengtos aikštės nuotraukomis. Nieko nauja: perkloti po rekonstrukcijos teko ir Vilniaus gatvės grindinį, nelygi jau ir Lukiškių aikštės danga.
Apžiūrės tiktai pavasarį
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Arūnas Visockas negalėjo atsakyti į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad aikštė prie J.Basanavičiaus paminklo tokia nelygi.
Kai kurių trinkelių kraštai tokie atsikišę, kad už jų galima užkliūti ir parvirsti. Nelygumai labiausiai išryškėja sutemus.
Anot A.Visocko, atsakingi savivaldybės specialistai, kaip ir visada, vertino atliktų darbų kokybę. Tačiau žiemą užsakovai darbus atlikusiai bendrovei „Akordas-1“ dėl nelygumų priekaištų nereikš.
Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas žadėjo, kad tik pavasarį, atšilus orams ir išėjus pašalui, specialistai dar kartą apžiūrės aikštę.
Aptikus trūkumų bus surašytas defektų aktas.
Tačiau dėl jų A.Visockas didelės bėdos neįžvelgia: defektus „Akordas-1“ privalės ištaisyti savo lėšomis. Tai savivaldybei nieko nekainuos.
Pastarąjį sakinį valdininkai mėgsta kartoti kalbėdami apie bet kurį išlindusį broką.
Rudens orai buvo palankūs
Praėjusiais metais savivaldybės vadovai kartojo, kad paminklą J.Basanavičiui ir aikštę išvysime lapkričio 23-iąją, minėdami patriarcho gimtadienį.
Paminklą kūręs G.Piekuras demonstravo jo maketą, paskui įsileido į dirbtuves žvilgtelėti į kūrinį.
Atrodo, kad didelių nesklandumų atliekant darbus išvengta: 1200 kvadratinių metrų aikštėje įrengtos komunikacijos, paklotos tamsesnės ir šviesiai pilkos plokštės ir trinkelės. Paklojus dangą aikštėje įrengti suolai, šiukšliadėžės, daugiau kaip 30 grindinio ir kiek mažiau aukštesnių gatvės šviestuvų.
Darbams netrukdė ir rudens orai, tad darbininkams neteko verstis per galvą.
Teko papildyti projektą
Bendrovės „Akordas-1“ atstovai neatsakė į klausimus apie pastebėtus aikštės nelygumus. Įmonė savo interneto svetainėje skelbiasi galinti patenkinti reikliausių verslo klientų ir vartotojų poreikius.
Tvarkant aikštę jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad darbų paskubinti nepavyks: reikėjo atlikti archeologinius tyrimus, užkonservuoti autentiškus pamatus, o buvusių pastatų ir vidinių kiemelių vietą pažymėti grindinyje.
Aikštės planuotojai nesiekė vizualiai pakeisti esamų Subačiaus ir Aušros Vartų gatvių dalies parametrų, atsižvelgė į Kultūros paveldo departamento Vertinimo tarybos akto sąlygas.
Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, po archeologinių tyrimų teko papildyti projektą, kurį rengė architektų kolektyvas.
Tačiau laiko pakako – aikštės tvarkybos darbai truko pusmetį.
Paminklas J.Basanavičiui pastatytas ant neaukšto, vos 45 centimetrų, granitinio postamento. Aplink skulptūrą sukurta tokia erdvė, kuri leidžia žmonėms iš arti apžiūrėti 2,7 metro aukščio figūros plastinę raišką, gyvai judėti aplink skulptūrą.
Neblizga ir gatvių danga
Nors A.Visockas nedaug kalbėjo apie J.Basanavičiaus aikštės bėdas, apie praėjusiais metais suremontuotų gatvių dangos kokybę turėjo daugiau ką pasakyti.
Pernai buvo sutvarkyta 75 kilometrai gatvių, iš jų 12 kilometrų žvyrkelių, paklota 9 kilometrai naujų šaligatvių, sutvarkyta 350 daugiabučių kiemų.
Miesto ūkio ir transporto departamentas, kaip ir kasmet, užsakė, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių kelių mokslo laboratorija atliktų gatvių asfaltbetonio mišinių bandymus ir įvertintų, kaip bendrovės „Grinda“, „YIT Infra Lietuva“ ir „Eurovia“ sutvarkė gatves.
Visose suremontuotose gatvėse bandymų metu buvo tikrinamas asfalto dangos sluoksnio storis, sutankinimo laipsnis, oro tuštymių skaičius ir skirtingo dydžio dalelių procentinis kiekis dangoje (granuliometrija).
Apie tai, kaip laboratorijose tikrinama danga, savivaldybė net sukūrė trumpą filmą.
A.Visockas pripažino, kad per patikrinimus buvo užfiksuota tam tikrų nuokrypių, kurių pagrindu minėtoms bendrovėms už ribinių verčių ir leistinų nuokrypių nesilaikymą remontuojant gatves bus taikomos piniginės išskaitos.
Į akis krinta nelygumai
Beveik 3,8 mln. eurų kainavo Lukiškių aikštės tvarkybos darbai. Ją oficialiai atidarius 2018-ųjų birželio 9 dieną, jau po pusmečio pradėjo lįsti brokas.
Išsikraipė trinkelės, pagilėjo tarp jų plyšiai. Kai kurios didesnės plytelės kliba, iš po kai kurių švirkščia vanduo. Daugiausia jų – prie Užsienio reikalų ministerijos. Ši Lukiškių aikštės dalis dar prieš atidarymą buvo apsemta.
Lukiškių aikštės dangą gadina ir po ją važinėjantys traktoriai – jie valo sniegą, barsto smėlį. Praeiviai pastebėjo, kad kai kurios plytelės jau suskilusios.
Nepaliko tarpo užpildui
Brokas vis dar išlenda ir rekonstruotoje Vilniaus gatvėje, mat skubėdami darbininkai kai kuriose senojo šaligatvio vietose granito trinkeles buvo tiesiog sumetę.
Paaiškėjo, kad šaligatvis buvo klojamas nepaliekant bent 4 milimetrų tarpo užpildui, nes rekonstrukcijos rangovas bendrovė „Hidrostatyba“ vis skubino darbininkus.
Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža dar praėjusią vasarą sakė, kad „Hidrostatyba“ buvo įpareigota perkloti trečdalį granito trinkelių, kurios paklotos nepaliekant tarpų.
Jis užtikrino, kad šie darbai miesto savivaldybei papildomai nekainuos.
Bendrovė „Hidrostatyba“ juos atliks iš savo biudžeto.
Nors perklota nemažai granito trinkelių, šiuo metu jos vėl nelygios daugelyje Vilniaus gatvės vietų.
Prie Filharmonijos rekonstruojant aikštę šalia patriarcho Jono Basanavičiaus naujojo paminklo darbininkams visai nereikėjo skubėti, tačiau jie vis tiek trinkeles suklojo kaip pakliuvo. Neabejojama, kad pavasarį vėl teks imtis darbo iš naujo.
Aikštė Senamiestyje mena svarbius įvykius
J.Basanavičiaus aikštei parinkta viena sakraliausių erdvių – tai ypatingos svarbos istorinė Vilniaus erdvė priešais buvusius Miesto salės rūmus, kuriuose 1905 metų gruodžio 4–5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas.
Būtent J.Basanavičius buvo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje idėjos autorius, šio suvažiavimo pagrindinis organizatorius.
Didysis Vilniaus Seimas, deklaravęs politinės lietuvių tautos tęstinumą, davė pradžią moderniai Lietuvos valstybei ir šiuolaikiniam mūsų parlamentarizmui.
