Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pasirašytame rašte prašoma pateikti informaciją, konkrečius veiksmus bei planus užtikrinant tinkamą šio vertingo pastato naudojimą, priežiūrą, vertingųjų savybių apsaugą.
Meras paragino kuo skubiau priimti sprendimą dėl Kauno centrinio pašto rūmų pastato tolimesnio naudojimo bei įveiklinimo.
“Griauti visada lengviau nei kurti. O dar lengviau nieko nedaryti ir leisti griūti. Būtent taip pastaruosius kelis metus elgiasi Susisiekimo ministerija ir jos valdoma bendrovė „Lietuvos paštas“ su griūvančiu Kauno centrinio pašto pastatu“, – pareiškė V.Matijošaitis.
Tokį neveiksnumą matančių kauniečių kantrybė baigėsi šio mėnesio viduryje, kai trūkus vamzdžiams vanduo užpylė vieną vertingiausių Kauno tarpukario modernizmo architektūros pastatų.
„Man kyla klausimas, ko laukia susisiekimo ministras? Dar rimtesnės avarijos? Ministro aplinkos pažadas sprendimą dėl to, ką daryti su centrinio pašto pastatu, priimti iki šių metų pabaigos, skamba kaip pasityčiojimas iš kauniečių“, – piktinosi Kauno meras.
Pasak jo, sprendimų ir veiksmų reikėjo jau vakar. Pirmas dalykas, kurį būtina padaryti nieko nelaukiant – pastate įjungti šildymą. Ir tada susisiekimo ministras turi apsispręsti – arba nedelsiant pradėti pastato tvarkymo darbus, arba skubiai skelbti aukcioną ir jį parduoti tiems, kas pasiūlys geriausią kainą ir įsipareigos sutvarkyti šį pastatą.
„Dar prieš kelis metus Kaune buvo daugybė apleistų pastatų. Jų savininkus imtis veiksmų paskatino mūsų maksimaliai padidinti mokesčiai. Deja, šita poveikio priemonė neveikia su valstybės valdomais apleistais pastatais. Juk padidintų mokesčių iš savo kišenės nemokės nei ministras, nei „Lietuvos pašto“ vadovai. Jei skirtume baudas, jos būtų sumokėtos iš mokesčių mokėtojų kišenės“, – kalbėjo V.Matijošaitis.
Tuo tarpu išskirtiniam architektūros statiniui neabejingi kauniečiai pradėjo rinkti parašus po peticija, kurioje taip pat raginama deramai pasirūpinti unikaliu statiniu. Peticiją pasirašė beveik 2500 žmonių.
Sausio 14-ąją vėlai vakare dėl trūkusio vandentiekio vamzdžio buvo užtvindytos pačiame miesto centre esančio statinio patalpos. Vamzdis trūko pačiame jo viršuje, todėl vanduo tekėjo iki pat pirmojo aukšto grindų.
Liudininkai pasakojo antradienį ryte pirmajame aukšte matę ant grindų maždaug 5 centimetrų gylio vandens sluoksnį.
Tąkart avarija įvyko dėl vamzdyje užšalusio vandens. Dalis didelio statinio patalpų žiemą nėra šildomos. Centrinio pašto išorėje buvo matomi dideli varvekliai taip pat galėjo susidaryti dėl tekančio vandens.
Vamzdis trūko nenaudojamose sandėliavimo patalpose, todėl gyventojų siuntos ir laiškai nenukentėjo, tačiau šioje vietoje buvo sustatyti tarpukario laikų Lietuvos meistrų pagaminti baldai, kurie turėjo tapti netrukus atsidarysiančios parodos eksponatais.
Praėjusią savaitę Laisvės alėja žingsniavę praeiviai vėl pradėjo skambinti pavojaus varpais, kai išvydo šlapias pastato sienas.
Lietuvos pašto atstovai paaiškino, kad pastate dirba avarinės tarnybos brigada, kuri atlieka bandymus ir ieško silpnųjų vandentiekio sistemos vietų. Viena tokia vieta buvo nustatyta, tačiau prasiskverbęs vanduo sudrėkino sienas.
Centrinio pašto rūmai – vienas iš svarbiausių tarpukario laikotarpio Kauno reprezentacinių statinių. Pašto statyba prasidėjo 1930-aisiais, o pirmieji svarstymai apie tokio statinio poreikį prasidėjo 1924 metais.
Pastatą projektavęs architektas Feliksas Vizbaras tuo metu dirbo Susisiekimo ministerijos vyresniuoju inspektoriumi.
Autorius savo kūrinį suvokė kaip itin svarbų tautinio stiliaus modernistinės architektūros simbolį.
Lietuviškumo siekiai atsispindi perteikiant liaudiškus medžio drožinius – langų apvadais ir karnizais iš cemento. Viduje tautiniu audimų raštu išdėliotos keraminių plytelių grindys.
Pašto statyba kainavo apie 1,5 mln. litų, dar 250 tūkst. išleista papuošimams ir įrenginiams. Tuo metu tai buvo įspūdinga pinigų suma. Darbai visiškai užbaigti 1932 metais.
Daugiau kaip 5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatas priklauso valstybės įmonei Lietuvos paštas, kuri prieš porą metų ketino jį parduoti. Nepriklausomi vertintojai šį turtą buvo įvertinę 1,6 mln. eurų.
Pasiūlymas didelio susidomėjimo nesukėlė, mat pastatas įtrauktas į kultūros paveldo sąrašą. Jį atnaujinti bei pritaikyti kitoms reikmėms reikėtų didelių investicijų. Statinio būklė jau kelis dešimtmečius išlieka prasta.
Prieš porą metų pasigirdo siūlymų pastatą įsigyti Kauno savivaldybei, tačiau idėja nesulaukė miesto valdžios palaikymo.
Garsūs Kauno kultūros žmonės norėtų šiame pastate įrengti art deco meno muziejų, tačiau ir šis projektas sunkiai skinasi kelią.
Susisiekimo ministerija anksčiau pranešė ketinanti iki metų pabaigos nuspręsti, ką daryti su šiuo pastatu.
