Kokios naujausios tendencijos ir kokios pramogų bei prekybos centrų mados šiandien, klausiame žinomo Lietuvoje prekybos ir laisvalaikio centrų architekto Gedimino Jurevičiaus, dar vadinamo Akropolių krikštatėviu.
„Reikia pripažinti, kad daugelį metų nusistovėjusi prekybos ir laisvalaikio centrų funkcinė sistema iš esmės nesikeitė. Ji veikė ir vis dar daug kur veikia pagal pasiteisinusią, bet jau pasenusią klišę. Pagrindinis principas buvo išlaikyti tam tikrą nuomojamų ir viešųjų erdvių santykį: 80 proc. nuomojamo ploto ir 20 proc. viešų erdvių.
Prekybos ir pramogų santykis taip pat buvo vienodas ir ilgai nekito. Tačiau šiandien ima keistis. Plėtotojai nori išskirtinio objekto, kad jis nesikartotų, o būtų originalus“, – pažymėjo G. Jurevičius.
Anot jo, naujausias prekybos ir pramogų centrų tendencijas puikiai atspindi Stokholme (Švedija) esantis prekybos centras „Mall of Scandinavia“. Tai visiškai nauju principu įrengtas daugiafunkcis centras. Prieš pat 2015 metų Kalėdas duris atvėrusiame „Mall of Scandinavia“ yra įsikūrusios 224 parduotuvės ir restoranai, kurių plotas viršija 100 tūkst. kv. metrų, taip pat ten įrengtas kino teatras, „Click & Services“ prekybos sistema, poilsio salės. Beje, tai pirmasis Švedijos prekybos centras, sertifikuotas pagal aplinkosaugos sertifikavimo sistemą BREEAM.
Naujas funkcinių plotų santykis
Architektas pasakoja, kad naujausiuose šiuo metu Lietuvoje projektuojamuose prekybos ir pramogų centruose yra numatytos gerokai didesnės viešosios erdvės nei įprastai. Tai erdvės, kurios sujungia atskirus aukštus, atskiras funkcijas, čia jau nebesilaikoma griežtai išnaudojamo ploto taisyklių, o štai komercijai ir prekybai skirtos erdvės mažėja, jų vieta užleidžiama įvairiausioms pramogoms.
„Šiandieniniuose prekybos ir pramogų centruose projektuojami dideli sporto klubai, šokių studijos, jaunimo ugdymo ir žaidimų centrai. Net ir kino teatrai jau projektuojami kiek kitaip, neįprastai, pavyzdžiui, su staliukais.
Restoranų, kavinių, laisvalaikio objektų bendras plotas dažnai jau prilygsta tokiuose centruose numatytam prekybos plotui. Prekybai, pramogoms ir maitinimo įstaigoms skiriama po vienodą, maždaug vieną trečiąją, viso objekto ploto dalį ir projektuojamos jos ne kvadrato formos, bet individualiai, originaliai“, – pasakoja architektas.
Ypač daug dėmesio skiriama automobilių stovėjimo aikštelėms. „Labai svarbu, kad jos būtų patogios, – pabrėžė G. Jurevičius. – Matome šiuo metu ne vieną didelį prekybos ir laisvalaikio centrą tiek Vilniuje, tiek Kaune, kur automobilių statymo klausimai nebuvo tinkamai apgalvoti, įvertinti ir todėl dabar prekybos centro savininkams tenka keisti, perdarinėti automobilių statymo sprendimus.
Ypač patogu, kai požeminėje aikštelėje automobilį gali pasistatyti toje vietoje, iš kurios pakilęs iškart patektum ten, kur nori. Tada neišvysime didelių automobilių statymo aikščių, atvirų plotų ir vadinamosios automobilių jūros“, – tikino G. Jurevičius.
Prekybos ir pramogų centre yra daug skirtingų funkcijų po vienu stogu, tad čia gerokai sudėtingesni reikalavimai ir gaisrinei saugai. Būtina rasti netradicinių inžinerinių sprendimų, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas.
„Kaip per pastaruosius metus keitėsi prekybos ir pramogų centrų koncepcija Lietuvoje? Pirmoji kregždė buvo Vilniaus „Akropolis“. Jis buvo projektuojamas kaip užmiesčio prekybos centras iš lengvų surenkamųjų konstrukcijų, vieno aukšto – toks, kuris labiau primena logistikos sandėlius, – pasakojo G. Jurevičius. – Po to prekybos ir pramogų centrai ėmė keistis. Pradėta daugiau dėmesio skirti pastatų konstrukcijai. Tačiau vis vien buvo stengiamasi „įdarbinti“ kuo daugiau ploto, palikti kuo mažiau neišnuomoto. Standartiniai praėjimų, vidinių prekybos centro „gatvelių“ pločiai, iki minimalaus sumažintas pagalbinių patalpų plotas – visa tai ribojo architektus, kūrybiniam jų polėkiui trūko erdvės.“
Lūžio taškas, pasak G.Jurevičiaus, įvyko tuomet, kai prekybos centrų ėmė daugėti, atsirado konkurencija.
Kiekvieno daugiafunkcio centro sėkmė labiausiai priklauso nuo to, kaip patogu jį pasiekti, kur galima pasistatyti automobilį, ar patogu pačiame centre judėti.
„Automobilio statymas ir centro funkcinių erdvių ryšys turi būti labai racionalus ir aiškus. Tos jungtys turi būti taip suprojektuotos, kad lankytojams dėl patogaus judėjimo nereikėtų sukti galvos – jis vyktų savaime. Viskas turi būti labai aišku ir paprasta“, – sakė architektas.
Šiandien verslininkai jau supranta, jog ne vien ik prekyba lemia daugiafunkcio komplekso sėkmę. Todėl natūraliai juose daugėja erdvių, skirtų pramogoms, laisvalaikiui, sportui ir įvairiems kitiems pomėgiams.
Be to, pasikeitė ir plėtotojų požiūris į tokio tipo pastatus. Anksčiau prekybos centras buvo laikomas laikinu pastatu, o dabar jau ieškoma ilgaamžio ir kokybiško projekto.
Ar Lietuvoje pastaraisiais metais suprojektuoti ir pastatyti daugiafunkciai prekybos centrai kuo nors nusileidžia vakariečiams? Ar yra ryškių skirtumų?
„Aišku, yra kultūrinių skirtumų. Skiriasi vartotojų įpročiai, užsakovų supratimas. Pas mus vis dar didžiulę įtaką architektūrai daro kvadratinio metro kaina, – teigė G.Jurevičius. – Štai, pavyzdžiui, Gardine dabar yra įrenginėjamas 60 tūkst. kvadratinių metrų ploto centras, kuris nėra toks šiuolaikiškas kaip pas mus. Įdomu ir tai, kad ten plėtotojai dažnai keičia, tiesiog vykstant statyboms kaitalioja projektinius sprendinius, keičiasi jų norai, pageidavimai. Ir visa tai vyksta statybos proceso metu.“
Žvelgiant į globalias, pasaulines tendencijas, pasak jo, reikia pripažinti, kad neišvengiamą įtaką daugiafunkcių prekybos centrų planavimui ir įrengimui padarys elektroninės prekybos bumas ir XXI amžiaus iššūkiai. Juk atėjo algoritmų amžius.
Sunku pasakyti, ar prekybos centrai virs tik sandėliais prekėms atsiimti, kaip spėja kai kurie futurologai, tačiau besikeičiančios prekybos technologijos neišvengiamai tai paveiks. Galbūt iš prekybos centrų trauksis daug vietos užimančios prekės. Galbūt tokios prekės persikels į elektroninę erdvę, o prekybos centruose liks tik gaminiai, kuriuos pirkėjui norisi paliesti, užuosti, pajusti, paragauti. Tačiau jau ir dabar aiškiai matome, kad elektroninės prekybos lyderiai įrenginėja elektroniniu būdu pardavinėjamų prekių ekspozicijas. Tokiose ekspozicijose vartotojas gali pačiupinėti ir gyvai apžiūrėti jį dominančią prekę.
Ši akivaizdi prekybos modelio kaitos tendencija, beje, labai dera ir su daugiafunkcių prekybos ir pramogų centrų kryptimi į didesnę laisvalaikio, sporto, pramogų funkcinę erdvę.
