Naująją iniciatyvą „Darnaus miesto laboratoriją“ – projektą, kuris, kaip teigia projekto autoriai, sutelkdamas įvairias vilniečių grupes, bandys perprasti sostinės kodą, pristatė bendrovė „Darnu Group“.
Teigiama, jog „Darnaus miesto laboratorija“ suvienys specialistus diskusijai ir konkrečių pasiūlymų teikimui bei įgyvendinimui. Bus keliami klausimai, kokia turi būti Vilniaus urbanistika, architektūra, infrastruktūra ir sprendimai, kad jie prisidėtų prie pozityvesnės gyventojų ar miesto svečių savijautos ir gyvenimo, neapsiribojant dabartinėmis galimybėmis.
Anot, bendrovės vadovės Sigitos Survilaitės-Mekionienės, imtis šios iniciatyvos paskatino diskusijų miestui svarbiomis temomis trūkumas.
Pirmuoju, tačiau tikrai ne paskutiniu, iniciatyvos projektu, nukreiptu į daugelio mūsų kasdienę aplinką, tapo ISM universiteto prof. dr. Rūtos Kazlauskaitės ir doc. dr. Ievos Augutytės-Kvedaravičienės atliktas mokslo darbas, kuriame išsamiai analizuotas biurų aplinkos poveikis darbuotojams ir verslo rezultatams. Tyrime nagrinėta apšvietimo, triukšmo, temperatūros, šviesos, oro kokybės, geografinės padėties ir kitų kriterijų įtaka.
Darbuotojai vis daugiau laiko praleidžia darbo vietoje, todėl, teigiama, būtina statyti tokius pastatus, kuriuose būtų galima suderinti darbo ir asmeninius poreikius.
Mokslininkės savo išvadose darbdaviams siūlo konkrečius sprendimus, užtikrinančius darbuotojų gerovę, didesnę motyvaciją ir atitinkamai sėkmingesnius verslo rezultatus. Pavyzdžiui, kiek triukšmo lygis svarbus darbuotojui įsimenant informaciją, kokie darbo erdvės aplinkos elementai yra svarbiausi, kokia temperatūra geriausiai motyvuoja darbui ar koks apšvietimas tinkamiausias – visi šie sprendimai gali turėti nematomą, tačiau reikšmingą poveikį mūsų sugebėjimams.
Aplinkos kokybė, anot ISM mokslininkių, veikia emocinę darbuotojų gerovę, bendravimą su kolegomis, profesinius įgūdžius, darbo rezultatus. Dėl prastos aplinkos darbuotojai neretai išeina iš darbo arba dažnai serga.
Patalpose, kuriose gausu augalų, skatinamas kūrybiškumas, pilietiškumas. Darbuotojai tokioje aplinkoje linkę nuveikti daugiau nei iš jų tikimasi. Ypač jei patys prisideda parenkant augalus biurams.
Darbuotojų gerovę itin veikia ir biurų tipas. Ant pjedestalo Lietuvoje – atviro plano biurai. Visgi tyrimai rodo, jog iš kabinetų persikėlus į atviras erdves, darbo rezultatai išsyk suprastėjo, darbuotojai dažniau norėjo palikti darbą. Atviruose biuruose dirbantys darbuotojai dažniau serga.
Mokslininkės apklausė ir biurų Lietuvoje darbuotojus. Doc. dr. I.Augutytė-Kvedaravičienė pasakojo, kad atsakymus pateikė moderniuose biuruose Kaune ir Vilniuje dirbantys žmonės. Jie klausti apie vidinę ir išorinę darbo aplinką (oro kokybę, interjerą, triukšmą, apšvietimą, maitinimo paslaugas, galimybes laiką leisti gamtoje).
Paaiškėjo, jog labiausiai pasitenkinimą darbu veikia triukšmo lygis, interjeras ir suplanavimas, vaizdas pro langą, temperatūra ir oro kokybė bei kiti. Motyvaciją veikia apšvietimas, triukšmo lygis, maitinimo įstaigų pasiūla ir pasitenkinimas darbo vieta ir biuru. Visgi labiausiai lietuvius pasitempti skatina darbdavio požiūris ir kolegų elgesys. Jei dirbama atviro plano biuruose, darbuotojai pageidauja patalpų, kuriose galėtų padirbėti vieni arba poilsiui skirtų zonų.
Apklausti biurų darbuotojai labiausiai džiaugėsi maitinimo įstaigų pasiūla, o pasigedo geresnio vaizdo pro langą.
Kadangi moderniuose biuruose daugiausia dirba jauni žmonės, tai jie pageidauja kokybiškos aplinkos, teigiamas emocijas keliančių erdvių ar ramiam darbui skirtų zonų. Dabdaviams siūloma ir kiek įmanoma darbuotojus įtraukti į sprendimų, susijusių su darbo erdve, priėmimą. Mokslininkės patarė klausytis darbuotojų pageidavimų, mat įkurtuvės naujame biure itin brangus malonumas, todėl, siekiant sukurti kokybišką aplinką, turėtų būti labai svarbi darbuotojų nuomonė.
„Šis tyrimas labai aktualus, nes šių dienų darbdaviai vis labiau atsižvelgia į darbuotojų poreikius ir nori kurti geresnes sąlygas jiems, tačiau dažnu atveju nėra aišku, kokie kriterijai yra svarbiausi ir lemiantys geresnius darbo rezultatus. Todėl šis, pirmą kartą Lietuvoje atliktas tyrimas – labai svarbus žingsnis mums ir, tikiu, kitiems erdvių kūrėjams, siekiant priimti ir įveikti ateities darbuotojų ir verslo iššūkius“, – komentavo S.Survilaitė-Mekionienė.
