Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą savivaldybei skirta 31 500 Eur bauda.
Pasak Viešo ir privataus sektorių partnerystės asociacijos vadovo Andriaus Šiaudinio, toks sprendimas reiškia, kad iki šio buvus daug teisinio neapibrėžtumo ir skirtingo konkurencijos teisės aiškinimo atvejų, formuojama geroji praktika, kaip Lietuvoje bus vykdomas sportinių ar kultūros infrastruktūrinių centrų valdymas.
Siūlo visoms savivaldybėms ieškoti privačių partnerių
„Iki šiol neretai savivaldybės norėjo tokius objektus valdyti savarankiškai, šiuo atveju matome, kad Lietuva renkasi pasaulinę praktiką, kai tokioms erdvėms valdyti turės būti vykdomas konkursas ir ieškomas partneris – privatus investuotojas-valdytojas. Labai svarbu paminėti, kad savivaldybės ne visuomet turi patirties ar resursų valdyti tokius objektus ir galiausiai, komercinių veiklų vykdymas nėra savivaldybių tiesioginė funkcija. Jei sudaroma konkurencija – sudaromos prielaidos efektyvumui ir kokybei gerinti, o tai, kad esant konkurencijai visada laimi vartotojas, matome daugelyje sektorių“, – teigia A. Šiaudinis.
Europos praktika – baseino paslauga už 2-3 Eur
Asociacijos vadovo manymu, toks sprendimas taipogi padės Lietuvai pradėti daugiau kalbėti ir apie tai, kaip didinti vartotojams teikiamų sportinių paslaugų kokybę, prieinamumą bei mažinti baseinų paslaugų kainas Lietuvoje.
„Atsidarius Fabijoniškių baseinui buvo daug kritikos dėl per didelių kainų. Lietuvoje vyrauja bendra tendencija, kad žmonėms plaukti yra prabanga, plaukimo kainos Lietuvoje yra gerokai per didelės. Ir šiuo metu, norint sumažinti tokių paslaugų įkainius, visų pirma, šioms ir panašioms sportinėms erdvėms valdyti reikės skelbti konkursus, t.y. didinant ir skatinant konkurenciją suteikti galimybę privatiems subjektams valdyti minimą infrastruktūrą. Konkuruodami privatūs valdytojai pasiūlytų ir geriausią valdymą, ir konkurencingas kainas. Kitas etapas – pradėti kalbėti apie subsidijas ar kitokias finansines injekcijas, skatinančias sveikatinimo paslaugas. Kainos yra pagrįstos išlaidomis, ir mes negalime teigti, kad realu, jog plaukimo paslaugos bus prieinamos kiekvienam žmogui tokiomis sąlygomis, kokios buvo iki šiol. Vakarų Europoje šis klausimas vertinamas sistemiškai, sveikesnis žmogus, vadinasi, mažesnės išlaidos sveikatos apsaugai, mažiau žmonių serga, mažėja vyresnių gyventojų sergamumas. Todėl sporto erdvės yra subsidijuojamos, o žmogus gali paslaugas pirkti už gerą kainą, pavyzdžiui, baseino paslaugą už 2-3 Eur. Bendradarbiaujant valstybei, savivaldybėms ir privatiems investuotojams tai būtų įmanoma pasiekti“, – teigia A. Šiaudinis.
Jis priminė, jog valstybė ir savivalda turi koncentruotis į paslaugų prieinamumo užtikrinimą, o ne ūkinių komercinių veiklų vykdymą ir perduoti privatiems subjektams valdyti arenas, koncertų sales.
„Akivaizdžiai matome, kad, pavyzdžiui, Kauno savivaldybė, pasirinkdama baseinui valdyti privatų investuotoją, dabar turi vieną iš geriausiai ir efektyviausiai Lietuvoje veikiančių baseinų. Tokios praktikos turėtų žvalgytis ir kiti miestai“, – pastebi asociacijos vadovas.
Konkurencijos tarnyba konstatavo pažeidimus
Primename, kad sostinės Fabijoniškių mikrorajone esantis baseinas buvo atidarytas praėjusių metų gruodžio 31 d. Prieš tai 2016 ir 2017 m. Vilniaus savivaldybė, siekdama užtikrinti plaukimo ir sveikatinimo paslaugas mieste, kol bus įgyvendinamas naujasis Lazdynų baseino projektas, skelbė Fabijoniškių baseino statybos konkursus. Naujasis objektas buvo pradėtas statyti 2017 m. liepą.
Pernai liepą Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą 25 metrų 8 takelių plaukimo baseino Fabijoniškėse (S. Nėries gatvėje 45A) operatoriaus teises be konkurso perduoti VšĮ „Sveikas miestas“. Prieš tai Savivaldybės direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta nauja šios įmonės nuostatų redakcija ir praplėstas jos veiklų sąrašas, numatant, kad „Sveikas miestas“ užsiims ir sporto klubų veikla, sporto įrenginių eksploatavimu, nuosavo ar nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma bei eksploatavimu bei įstaigos steigėjo pavedimu administruos, eksploatuos įstaigai paskirtus sporto įrenginius, sporto objektus, kompleksus, centrus.
Konkurencijos tarybos teigimu, Savivaldybė, be konkurenciją užtikrinančios procedūros priimdama sprendimą ir tokiu būdų VšĮ „Sveikas miestas“ suteikdama teises teikti baseino ir sporto klubų valdymo paslaugas, privilegijavo savo viešąją įstaigą kitų potencialių šių paslaugų teikėjų atžvilgiu ir sudarė skirtingas konkurencijos sąlygas minėtoje rinkoje.
Baseinui ieškos privataus investuotojo
Tyrimą vykdžiusių pareigūnų neįtikino Vilniaus savivaldybės paaiškinimas, jog, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Savivaldybė miesto Tarybos sprendimu gali pati nutarti, kaip jai elgtis su savo turtu. Konkurenciją rinkoje privalanti užtikrinti institucija nurodė, kad Lietuvos įstatymuose nėra įtvirtina pareiga įgyvendinant savininko teises teikti privilegijas.
„Egzistuoja kitos teisinės galimybės suteikti teisę valdyti Savivaldybės turtą tretiesiems asmenims nepažeidžiant konkurencijos taisyklių“, – pažymėjo Tarnyba. Ji atkreipė dėmesį, jog ieškant valdytoją būsimam daugiafunkciniam Lazdynų baseinui Vilniaus savivaldybė nurodė pasinaudosianti Koncesijos įstatymo suteiktomis galimybėmis konkurso būdu perduoti savo turtą valdyti koncesininkui ir įpareigoti jį vykdyti tam tikras vietos gyventojams reikalingas viešąsias funkcijas. „Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Vilniaus savivaldybė turėjo galimybę rinktis, kaip pasielgti su savo turtu nepažeidžiant Konkurencijos įstatymo“, – apie situaciją dėl Fabijoniškių baseino konstatavo tikrintojai.
Vilniaus miesto savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo Konkurencijos tarybos sprendimo paskelbimo surengti Fabijoniškių baseino operatoriaus parinkimo konkursą.
