Esminis principas, dėl kurio sutarė dauguma antradienį kalėjime vykusios diskusijos dalyvių, pats kompleksas turi būti atviras ir darniai sujungtas su miestu. Pasak urbanistų, Lukiškių kalėjimas įsikūręs kelių svarbių miesto ašių susikirtime.
Pirmoji vertikalė – Gedimino prospektas. Šios gatvės dalis dalis nuo Lukiškių aikštės senokai apmirusi, ją pavyko pagyvinti su Mažvydo bibliotekos renovacija, gyvybės įpūs ir ką tik atidarytas Live Square kompleksas. Kita ašis – Konstitucijos prospekte įsikūręs verslo centrų rajonas, kuris per Baltąjį tiltą susisiekia su būsima koncertų sale ant Tauro kalno.
Miesto kultūra pirmiausia reiškia žmonių susitikimus ir skirtingų pasaulių bendravimą bei susiliejimą, todėl Lukiškės negali likti izoliuotos. Norėdami išnaudoti žmonių judėjimą, turime atverti sienas.
Kiek galima keisti esamus pastatus ir erdves tame komplekse, turės atsakyti kultūros paveldo specialistai. Plėtotojų akimis, norint įpūsti daugiausia gyvybės, miesto centre turėtų atsirasti kelių paskirčių kompleksas: erdves galėtų pasidalinti menas, jauni verslai, verslo centrai, edukacinė ir rekreacinė paskirtis bei viešbučiai, skirti ieškantiems įdomesnių patirčių.
Pasaulyje tarp geriausių pavyzdžių – viešbučiais virtę kalėjimai Bostone, Stokholme, Helsinkyje. Stambule buvusioje įkalinimo įstaigoje įsikūrė net prabangus „Four Seasons“ viešbutis.
Viešbutis Stambule, Turkijoje. Turkijos viešbutis, kuriame kalėjo kontraversiškas humoristas Azizas Nesinas, rašytojas Orhanas Kemalis ir politiniai disidentai, tokie kaip komunistų lyderis Mihri Belli – „Four Seasons“ viešbučiu tapo 1998, esmingai pertvarkius vidinę pastato architektūrą.
Panašus viešbutis įsikūręs Bostone, Jungtinėse valstijose. „Liberty Hotel“ siūlo aukščiausias apgvendinimo paslaugas. Renovuotas pastatas išlaikė granitinį eksterjerą ir dalį interjero. 9 metrų centrinis kalėjimo artriumas buvo išsaugotas ir paverstas naujo viešbučio svarbiausiu akcentu.
Stokholme „Långholmen’s“ viešbutis įsikūręs pastate, kuriame 250 metų veikė vyrų kalėjimas. Dvidešimto amžiaus pabaigoje dalis pastatų buvo nugriauti ir įsikūrė viešbutis su konferencijų centru.
„Katajanokka“ viešbutis Helsinkyje veikia jau tryliktus metus. Beveik dviejų šimtų metų amžiaus kalėjimas viešbučiu tapo po intensyvių pokyčių, kartu su kultūros paveldo specialistais buvo išsaugotas pagrindinis holas, eksterjeras ir kalėjimą juosiančių sienų liekanos.
Kokias galimybes keisti Lukiškių kompleksą Lietuvoje, pirmiausia turės atsakyti kultūros paveldo specialistai. Norint sukurti įprastus viešbučius su konferencijų centrais vietoje Lukiškių kalėjimo, reikėtų reikšmingai keisti pastatų struktūras. Tačiau dar vienu viešbučiu pasaulio nenustebinsime. Bet puikiai integruotas, laisvas, judus, multifunkcinis kvartalas su biurais, erdvėmis menui ir išsaugotu atminimu, jungiamas vienos bendros idėjos galėtų tapti puikia Vilniaus pretenzija, kaip puikiai lietuviai moka seną paversti progresu.
Teksto autorius yra Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) direktorius
