Dangus talkina Profsąjungų rūmų griovėjams. Kad miesto nenugultų dulkės, buvo ketinama teritoriją laistyti vandeniu, tačiau užklupus lietui to neprireikė.
Trečiadienį pradėjus griauti daugiau nei pusšimtį metų ant Tauro kalno stovinčius apleistus Profsąjungų rūmus, įmonių „Vaidva“ ir „Statybų kodas“ atstovai sakė, kad galinga technika čia darbuosis iki metų pabaigos.
Tik tada ir paaiškės, kas yra rūmų požemiuose, į kuriuos vedantys įėjimai jau daug metų užmūryti. Beje, toje vietoje sovietmečiu planuota statyti net vyriausybinę slėptuvę, bet ketinimų atsisakyta dėl gruntinių vandenų.
Tunelis – į KGB būstinę?
Vienas buvęs Profsąjungų rūmų darbuotojas, čia pradėjęs dirbti 1992 metais, „Sostinei“ pasakojo, kad tuneliai užmūryti maždaug 1989-aisiais.
Paklaustas, ar nekirbėjo noras praardyti mūro sieną, pašnekovas sakė taip ir padaręs, juolab kad dažnai rūmuose likdavęs beveik vienas. Bet už sienos požemiai buvo pripilti šiukšlių.
„Kažkas pasistengė, kad niekas nemėgintų lįsti gilyn“, – pasakojo vilnietis ir prisiminė gandus, esą tunelis jungė Profsąjungų rūmus ir netoli esančią vieną KGB būstinių.
Sienos – apvalios formos
Kita Profsąjungų rūmų įdomybė – po buvusiu klubu „Metro“ įrengta keistos konstrukcijos slėptuvė.
Sovietmečiu paprastai tokių objektų estetikai dėmesio niekas neskirdavo. Svarbiausia, kad būtų saugu. Tad net šalia esantis sovietinis valdžios bunkeris grožiu nepasižymėjo.
Kas kita slėptuvė Profsąjungų rūmuose, kuri yra apvali, nors išmūryti tokios formos tvirtas sienas buvo daug sunkiau.
Negana to, patalpos, po žeme atkartojančios Profsąjungų rūmų kupolo ant stogo formą, yra būtent po juo.
Beje, dar prieš statant Profsąjungų rūmus buvo planuojama čia įrengti dviejų aukštų vyriausybinę priešlėktuvinės gynybos slėptuvę. Vienas išėjimas iš jos buvo numatytas šlaite ties V.Kudirkos, kitas – ties Tauro gatve.
Galiausiai planų buvo atsisakyta, o slėptuvė įrengta kitoje Tauro gatvės pusėje ir dabar priklauso Lietuvos kariuomenei.
Suniokojo koncertų salę
Prieš 15 metų dalį Profsąjungų rūmų nusiaubė didžiulis gaisras. Po jo stogo niekas neuždengė.
Profsąjungų rūmai buvo pastatyti 1963-iaisiais, o koncertų salėje įrengta besisukanti scena, – taip buvo galima greitai pakeisti dekoracijas.
Ugnis scenos konstrukcijas visiškai sunaikino, liko tik betoninė duobė, atrama pasukimo mechanizmui ir kelios eilės apdegusių kėdžių.
Gaisras Lietuvos darbo federacijai priklausiusiose patalpose buvo toks didelis, kad jį gesino beveik visos Vilniaus ugniagesių pajėgos.
Ugnis sunaikino jau tada aptriušusią pastato dalį. Sugriuvo pertvaros, o koncertų salė ir stogas išdegė iki pamatų. Liko tik mūrinės sienos.
Nuomininkų – knibždėlynas
Nors iš išorės Profsąjungų rūmai atrodė bjauriai, vieta kūrybinei ir komercinei veiklai čia buvo puiki, o nuomos kainos – simbolinės.
Čia buvo įsikūręs jaunimo klubas „Pelėda“, kūrybinė studija, kūrusi dizaino projektus, užsiėmusi fotografija.
Dar vieni rūmų nuomininkai buvo prekės ženklo „Bubblest.lt“ įkūrėjai, gaminę puošnias dekoratyvines pagalvėles. Čia buvo ir flamenko šokių studija, ispanų kultūros centras, Lietuvos bokso federacija, baikerių klubas.
Nemažą dalį patalpų Profsąjungų rūmuose nuomojosi Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas.
Praėjusių metų rugpjūtį atlikta statinio konstrukcijų ekspertizė atrišo rankas pastato griovėjams. Ekspertai nustatė, kad statinys ne tik fiziškai pažeistas gaisro, bet ir funkciškai nusidėvėjęs, trukdantis statyti naują statinį – Nacionalinę koncertų salę, todėl komisija pasiūlė pastatą nugriauti. („Sostinė“)
Geriausia – ispanų architektų idėja
Profsąjungų rūmai bus nugriauti per ateinančius kelis mėnesius, o viduje esantys vertingi Algimanto Stoškaus vitražai iškeliaus į Nacionalinį dailės muziejų.
Baigus griovimo darbus savivaldybė sutvarkys ir būsimosios koncertų salės prieigas, taip pat greta esančią Liuteronų sodų teritoriją – Vilniaus evangelikų senųjų kapinių kompleksą. Aplinkos tvarkymo projektų vertė kartu su ES parama siekia apie 14 mln. eurų.
Rugsėjį paaiškėjo, kas pakeis buvusius Profsąjungų rūmus. Geriausia naujojo Vilniaus simbolio ant Tauro kalno architektūros idėja – komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ sumanymas.
Remiantis konkurso sąlygomis, naujajame pastate bus iki 1,7 tūkst. vietų didžioji ir 500 vietų mažoji salės, kavinės, erdvus vestibiulis su vaizdu į įspūdingą miesto panoramą ir patalpos įvairiai kitai kultūrinei veiklai. Pagrindinė koncepcija – būsimą salę kuo natūraliau įlieti į unikalią aplinką.
Numatomas koncertų salės projektavimo paslaugų ir statybos darbų biudžetas siekia 52 mln. eurų.
