„Prieš keletą metų Pravieniškėse būdavo labai daug laisvų butų. Dabar Vilnius, Kaunas ir Klaipėda net neprilygtų – gyventojai nė vieno laisvo buto neranda, nes visi užimti nuteistųjų“, – portalui lrytas.lt sakė Pravieniškėse pakalbinta gyventoja Daiva.
Atvirosios kolonijos nuteistieji vis dažniau nusiperka ar išsinuomoja butus Pravieniškių daugiabučiuose namuose. Tokią teisę jiems suteikia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pataisos.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija turi visus nuteistųjų kontaktus, kur jie gyvena vieni ar su savo šeimomis. Teisė būti be sargybos ar galimybė įsigyti būstą suteikiama siekiant resocializuoti nuteistuosius ir paruošti juos gyventi laisvėje.
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas teigė, kad šiuo metu būste šalia atvirosios kolonijos su šeimomis gyvena septyni ar aštuoni nuteistieji.
„Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad nuteistieji, kurie bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, gali gyventi išsinuomotame bute šalia atvirosios kolonijos su šeima“, – portalui lrytas.lt teigė direktorius.
Nuteistieji butuose gyvena vieni ir su šeimomis
Pravieniškių gyventojai teigė, kad anksčiau Pravieniškėse būdavo daug mažiau nuteistųjų ir šalia atvirosios kolonijos būstuose su šeimomis gyvendavo tik vienas kitas nuteistasis. Gyventojų teigimu, šiuo metu kelios dešimtys nuteistųjų gyvena kaip laisvėje.
„Aišku, administracija sakys, kad tik vienetai nuteistųjų, tačiau iš tiesų yra labai daug nuteistųjų, kurie neoficialiai išsinuomoję butus Pravieniškėse. Jie ten labai gerai gyvena – kaip laisvėje.
Tik grįžta į atvirąją koloniją atsižymėti. Dažniausiai oficialiai butus išsinuomuoja nuteistųjų draugės, seserys, broliai ar kiti artimieji, o iš tiesų gyvena nuteistieji.
Nuteistųjų Pravieniškėse sparčiai daugėja. Mūsų žiniomis, jų tik daugės. Buvo palengvintas bausmių vykdymo kodeksas, ir tai palengvino jų sąlygas išeiti į laisvę be sargybos“, – teigė gyventoja Daiva.
Perka ir butus, ir brangius automobilius
Pravieniškių gyventojai tikino, kad dalis nuteistųjų turi daug pinigų, todėl įsigyja puikius butus ir automobilius, naudojasi išmaniaisiais telefonais.
„Aš suprantu, kad jie irgi žmonės, tačiau čia mūsų gyvenvietė, o ne kolonija. Kaip žmogui gyventi ir vaikščioti į namus, kai tu žinai, kad viename, antrame ir trečiame bute gyvena nuteistieji? Žmonės jaučiasi nesaugiai.
Pamatytumėte, kas čia savaitgalį darosi. Privažiuoja visokių giminaičių, gal kokių prostitučių. Jie sėdi parke ant suoliukų, čia orgijos vyksta, o aplink vaikšto mūsų vaikai“, – aiškino Daiva.
Kita gyventoja Eglė priminė, kad dar Sovietų Sąjungos laikais Pravieniškėse nuteistieji taip pat gyveno bendrabučiuose ar nameliuose.
„Jiems suteikiama per daug laisvės – vienareikšmiškai. Kodėl nuteistieji turi butus ir automobilius? Juos reikėtų griežčiau prižiūrėti.
Mano vyras taip pat daug metų atidirbo šioje sistemoje. Visi sprendimai eina iš valdžios. Jokio darbo už Pravieniškių ribų jiems neturėtų būti“, – teigė Eglė.
Būsto pasiūla sumažėjo apie 70 procentų
Pravieniškių seniūnė Ernesta Žiūkienė patvirtino gyventojų žodžius, kad Pravieniškėse būsto pasiūla sumažėjo.
„Žmonės ieško būstų, bet laisvų, neapgyvendintų ir neišnuomotų būstų per pastaruosius kelerius metus tikrai sumažėjo apie 70 procentų.
Gyventojai kreipiasi į seniūniją norėdami pranešti apie išnuomojamą arba parduodamą būstą. Skelbimų lentose taip pat nuolat būdavo informacija apie parduodamą ar išnuomojamą būstą, o dabar skelbimų žymiai mažiau“, – kalbėjo seniūnė.
Pravieniškių gyvenvietė šiuo metu išgyvena aukso amžių – geresni būstai labai greitai parduodami ir išnuomojami.
„Ten yra tik vienas bendrabutis, kuris kaip stovėjo, taip ir tebestovi. Jokių teigiamų pokyčių nematyti.
Viskas priklauso nuo to, kur yra tas būstas, kokiame name ir aukšte. Suremontuoti būstai parduodami ir išnuomojami žymiai greičiau“, – sakė pašnekovė.
Pasak seniūnės E.Žiūkienės, prieš keletą metų nuteistieji per seniūniją bandė ieškoti laisvo būsto, tačiau dabar to nebėra: „Iš pradžių buvo visko – jie ėjo pas mus. Dabar esame sutarę su Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, nes jie turi savo būrio viršininkus ir socialinius darbuotojus, kitą aptarnaujantį personalą.
Taip pat pasikeitė gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymai. Nuteistieji turi deklaruoti savo gyvenamąją vietą pagal tai, kur jie buvo iki bausmės atlikimo. Todėl mes jų nebetraukiame į apskaitą Kaišiadorių rajone“, – kalbėjo seniūnė.
Pravieniškės – išskirtinė gyvenvietė
Seniūnės teigimu, Pravieniškės yra išskirtinė gyvenvietė, todėl nuolat turi būti palaikomi santykiai tarp nuteistųjų ir gyventojų. Seniūnija dėl to glaudžiai bendradarbiauja su Pravieniškių pataisos namais-atvirąja kolonija ir jų administracija.
„Esame išskirtinė gyvenvietė – piktumu nieko neišspręsime. Bet geranoriškumu ir bendradarbiavimu mes pasiekiame savo tikslų.
Nuteistieji mums padeda tvarkant Rumšiškėse kapines, organizuojant bendrus renginius su Rumšiškių kultūros centru ar tiesiog kokiai močiutei suskaldant malkas.
Sako – nekeisk to, ko negali pakeisti. Mes turime priimti nuteistuosius, nes jie yra mūsų bendruomenės dalis. Todėl mes stengiamės tą minusą paversti pliusu.
Gyventojai visuomet buvo skirtingų nuomonių – vieni pritaria tai resocializacijai ir integracijai į visuomenę, o kiti piktinasi. Tikriausiai skirtingos nuomonės tokios ir bus, nes mes visi esame skirtingi“, – kalbėjo E.Žiūkienė.
Direktorius: „Tikrinami tiek dieną, tiek naktį“
Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Dainius Sušinskas teigė, kad šiuo metu būste šalia atvirosios kolonijos su šeimomis gyvena septyni ar aštuoni nuteistieji.
„Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad nuteistieji, kurie bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, gali gyventi išsinuomotame bute šalia atvirosios kolonijos su šeima.
Nuteistieji naudojasi tokia teise. Šiaip jie gyvena (savo butuose. – Red. pastaba) nuolatos. Tačiau turi pareigą, nustatytą dienotvarkėje, taip pat kaip ir visi nuteistieji – tai rytinis ir vakarinis patikrinimas – kai privalo būti rikiuotėje atviros kolonijos teritorijoje.
O kitu paros metu, darbas, mokymasis išleidžiama lygiai taip pat nustatyta tvarka, pasirašomas įsakymas – kur jie vyksta, kokia tvarka, kada gali išvykti.
Jų gyvenamoje vietoje mes turime teisę ir tikriname nuolat – kiekvieną dieną, bet kuriuo paros metu. Jie tikrinami tiek dieną, tiek naktį.
Mano žiniomis, yra tik vieno nuteistojo žmona su šeima, kurie gyvena šalimai įstaigos nuosavame būste. Jam tiesiog yra leidžiama lankytis tam tikru metu. Turbūt būtų nežmoniška neleisi lankytis pas žmoną. Ar organizuoti pasimatymus įstaigoje, kai šalia gyvena žmona.
Atvirojoje kolonijoje šiuo metu kali 149 nuteistieji“, – teigė direktorius D.Sušinskas.
Teisingumo ministras ragino padėti resocializuotis
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius praėjusią savaitę Seime pasiūlė naują užimtumo projektą, kuris skatintų nuteistuosius įsitraukti į darbo rinką ir resocializuotis. Teisingumo ministras teigė, kad Lietuvoje pakartotinai nusikalsta 62 procentai į laisvę išėjusių nuteistųjų. Lietuva pagal šiuos skaičius pirmauja Europos Sąjungoje.
Teisė būti be sargybos ar galimybė dirbti suteikiama siekiant resocializuoti nuteistuosius ir paruošti juos gyventi laisvėje.
„Šiandien nuteistieji, grįžę į laisvę, yra paradę darbo įgūdžius arba jų niekada ir neturėjo. Išėję į laisvę jie vėl naudoja mokesčių mokėtojų pinigus. Vėliau žmonės išėję į laisvę dažniausiai nusikalsta ir sugrįžta į įkalinimo įstaigą. Siekdami, kad taip neatsitiktų, mes siūlome naują užimtumo paketą.
Tik dirbdamas, dalyvaudamas resocializacijos programose nuteistasis galės tikėtis didesnių lengvatų pataisos namuose – kaip antai pasimatymai su artimaisiais, skambučiai, apsipirkimas parduotuvėse įstaigos viduje ir panašiai.
Piktybiškai vengiantiems dirbti sąlygos griežtės. Laikai, kai nedirbantys nuteistieji gauna išmokas, nors ir nedideles, baigtųsi. Įgyvendinus šį projektą faktiškai nuteistiesiems nebeapsimokės nedirbti.
Tai reiškia, kad išėjęs į laisvę nuteistasis turės darbo įgūdžių, o gal net liks toje pačioje įstaigoje, tik jau už sienos ribų. Be to, šiandien dirbantys nuteistieji nėra socialiai apdrausti, jie nekaupia pensijai, nemoka sveikatos draudimo, o gydymas jiems vis tiek priklauso, kaip, beje, ir maitinimas. Tai vėlgi mūsų visų biudžeto pinigai“, – Seime kalbėjo E.Jankevičius.
Teisingumo ministras teigė, kad įgyvendinus projektą pakartotinis nusikalstamumas turėtų mažėti per pusę. Didesnis nuteistųjų užimtumas papildys nuteistųjų fondą iki 1,8 milijono eurų. Tai reiškia, kad visuomenei kalėjimai kainuos pigiau.
