Sibirą primenančios trobos, šiukšlių kalnai šalia kiemo. Tokia Konduktorių gatvė. Arba pilki nerenovuoti namai, išvažinėtos vejos ir tamsūs kiemai. Tai – Pelesos gatvė.
Visa tai – prie stoties, kuriai metų metus žadamas atgimimas.
Tik ar taip greitai pasikeis gyvenimas pilkuose namuose, vos per kelis žingsnius nutolusiuose nuo stoties ir per puskilometrį – nuo tviskančio Senamiesčio?
Dūmai graužia ne tik akis
Dardant akmeniniu Konduktorių gatvės grindiniu vis tenka pristabdyti automobilį, kad liktų sveika pakaba ar dugnas.
Šioje gatvėje šunį vedžiojanti Aleksandra gyvena gretimoje Dariaus ir Girėno gatvėje.
„Daug mums visko prižadėjo, bet paprasčiausių dalykų nesugebama padaryti. Sergu astma, tad kai žiemą užkuriami atsarginiuose keliuose sustatyti vagonai, nebeturiu kuo kvėpuoti. Savivaldybė atsako, jog tai ne jos reikalas, geležinkelininkai teisinasi, kad kitaip šildyti vagonų nėra galimybės“, – skundėsi Aleksandra.
Ji piktinosi – vagonai šildomi anglimis kaip caro laikais. Be to, traukiniai ūkčioja ištisą parą. Bet prie to, Aleksandros žodžiais, galima priprasti. Ir kur nors išvažiavus jai tų garsų trūksta.
Nuodėguliai guli iki šiol
Savivaldybė džiugiai tvirtina, kad stoties rajonas nusiteikęs permainoms. Vasarą buvo pristatyta vizija, kuo geležinkelio stotis ir jos prieigos gali pavirsti artimiausiais metais. Prie jos įsikurs autobusų stotis, o geležinkelio bėgius ketinama paslėpti po stogu.
Konduktorių gatvės medinio namo kieme girdėti kirvio pokšėjimas. Tai Viktoras skaldo malkas. Sako, kad ne sau, o kaimynei. Pats malkomis pasirūpino anksčiau.
„Nesišviečia čia jokios permainos, – piktai ranka mostelėjo Viktoras. – Štai mūsų gatvėje prieš penkerius ar daugiau metų didelis gaisras kilo, namas sudegė.
Iki šiol nuodėgulių niekas neišveža, sklypas sąvartynu virto.“
Viktoro nuomone, kalti ir nevalyvi kaimynai – juk kas daugiau, jei ne jie, šiukšles ten tempia. O padegėliai iki šiol šalia to šiukšlyno vagone gyvena.
Kad jiems nesaldu siaurame vagone, liudijo apšalę langai.
Bet išeiti pasikalbėti viskuo besipiktinantys būsto gyventojai nenorėjo.
Važiuojant traukiniu šių nuodėgulių nematyti – juos užstoja geležinkelininkų tvora.
Muzika neleidžia užmigti
Negalima sakyti, kad Naujininkuose visai nėra permainų. Štai Pelesos gatvė jų sulaukė, nors gyventojams ilgai teko kęsti nepatogumus. Mat pradėję remonto darbus kelininkai ją keliems mėnesiams paliko išgremžę. Dabar Pelesos gatvėje naujas asfaltas.
Prie prekybos centro „Maxima“ nėra ant atraminės sienutės sutūpusių močiučių, parduodančių pačių užaugintas daržoves ar raugintus agurkus. Dar neatėjo laikas. Jos čia susirenka darbo dienos pabaigoje.
Pelesos gatvėje gyvenanti moteris prisipažino, kad jai permainų ir nereikia. Štai prie geležinkelio stoties įsikūrė keli barai ir dabar garsi muzika iš jų sklinda iki vėlumos.
„Kai nutyla traukiniai, iš barų prasideda bumbsėjimas. Iki antros ar trečios nakties. Skundėmės savivaldybei, bet bijome, kad kitą pavasarį ir vasarą vėl bus tas pats“, – pasakojo moteris.
Butų kainos – juokingos
Nors neatrodo patraukliai, vis dėlto Naujininkuose daugėja naujakurių.
„Galiu išvardinti, kas perka butus Pelesos ar Dzūkų gatvėse, – pradėjo lenkti pirštus netoli geležinkelio bėgių sutiktas Andrejus. – A – neturtingos jaunos šeimos, B – klubų lankytojai, kurie pragėrė vairuotojo pažymėjimą arba nenori sumokėti už taksi, C – praskolinę butus Šeškinėje ar Fabijoniškėse ir dabar ieškantys pigesnių variantų.“
Andrejus teisus: Naujininkuose butų kaina perpus mažesnė nei vidutinė Vilniuje. Ji siekia 940 eurų už kvadratinį metrą. Žemesnė ji tik Aukštuosiuose ir Žemuosiuose Paneriuose, Naujojoje Vilnioje.
Naujininkų nėra ko lyginti su Senamiesčiu, kur buto kvadratinis metras vidutiniškai kainuoja 2400 eurų, ar Užupiu (2080 eurų), Žvėrynu (2150 eurų).
Peržvelgus skelbimus savivaldybės aukcionuose galima rasti parduodamą 25 kvadratinių metrų butą Naujininkų gatvėje už pradinę 12 200 eurų kainą, 34 kvadratinių metrų Vaivorykštės gatvėje – už 11 160 eurų, 50 kvadratinių metrų Pelesos gatvėje – už 17 537 eurus.
Tik visi butai atrodo lyg po karo ir, kaip juokaujama, gyvenimas taptų turiningas. O tokiu jį paverstų kaimynai.
Ketina nustebinti dar neregėtu miesteliu
Vienas alternatyvaus Kalėdų miestelio stoties rajone organizatorių Dominykas Čečkauskas sakė, kad idėja yra panaši į Berlyno, – ten taip pat vyksta tokie alternatyvūs kalėdiniai renginiai.
Kaip pasakojo organizatoriai, alternatyvus Kalėdų miestelis pasiūlys šį tą įdomaus ne tik alternatyvaus požiūrio išsiilgusiems vilniečiams bei miesto svečiams, bet ir visiems besidomintiems kokybišku maistu ir kultūra.
Kalėdinis turgus įsikūrė išskirtinėje vietoje – ant geležinkelio bėgių ir pakvietė lankytojus iki sausio 3-iosios įsigyti dovanų, gatvės maisto ir gėrimų, juos ragauti keleiviniuose senoviniuose traukiniuose, o sielą pamaitinti didele šiuolaikinio meno doze.
Už geležinkelio bėgių esančius Naujininkus savivaldybė vadina patraukliais naujaisiais miesto vartais – vieta, kur patogu dirbti, iš kur nesunku pasiekti pagrindinius transporto mazgus – autobusų ir traukinių stotis, oro uostą ir svarbiausias jungtis – Minsko plentą, pietinį ir vakarinį aplinkkelius.
