„Savivaldybės administracijos prižiūri savo teritorijoje esančius kelius, želdinius, apšvietimą ir teikia kitas paslaugas, kurios reikalingos, kad ten esantis nekilnojamasis turtas tinkamai funkcionuotų, todėl, kaip ir kitose šalyse, tikslinga, kad už nekilnojamąjį turtą surenkamas mokestis atitektų savivaldybėms“, – sako tokią įstatymo pataisą įregistravęs K. Masiulis.
Pasak jo, Seimo valdantieji planuoja, kad išplėtus gyventojų ratą, kuriems tektų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, papildomai bus surinkta 4 mln. eurų, dauguma Vilniuje.
„Šią pataisą siūlau jau šešti metai ir kaskart Vyriausybė blokuoja, nors visi sutaria, kad mokesčiai turi likti ten, kur jie yra sugeneruojami.
Po paskutinių korekcijų planuojamas savivaldybių biudžeto augimas mažėja 14 mln. eurų, todėl tai dar vienas argumentas palikti pinigus savivaldybėms, kad jos sutvarkytų aplink nekilnojamąjį turtą esančią infrastruktūrą“, – kalbėjo K. Masiulis.
Dauguma Seimo narių pritarė nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtros įstatymo projekto pateikimui – už balsavo 65, prieš buvo 38, susilaikė 13 parlamentarų. Pataisos ir pasiūlymai bus svarstomi gruodžio viduryje kartu su kitų metų biudžeto projektu.