Pastaraisiais metais fiksuotas spartus aukštos klasės būsto statybų ir pardavimo apimčių augimas sostinėje pernai pasiekė piką, kai naujųjų savininkų buvo įsigyti net 634 tokie būstai, sudarę 12 proc. visos rinkos.
Antrus metus iš eilės daugiausia – 195, arba 45,5 proc. daugiau nei užpernai – aukštos klasės naujos statybos butų Vilniuje pardavė viena didžiausių Lietuvoje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kurianti bendrovė „Darnu Group“, atsiriekusi 30 proc. šio segmento pyrago dalį (2018 m. šis rodiklis siekė 28 proc.).
186 butus bendrovė realizavo sostinės senamiestyje atgaivinamame „Paupio“ rajone, dar 9 – anapus Vilnelės esančiose „Užupio krantinėse“. Pernai įmonė Paupyje investavo 40 mln. eurų – čia baigiami statyti trys pirmieji gyvenamieji kvartalai ir pradėtos dar dviejų statybos.
„Darnu Group“ pardavimų direktoriaus Manto Umbraso teigimu, aukštos klasės būsto pirkėjai pernai juos rinkosi dėl poreikius atitikusios pasiūlos ir lankstaus turto pritaikymo specifiniams poreikiams.
„Pernai Vilniuje ir toliau sparčiai formavosi aukštesnės kokybės ir daugiau pridėtinių verčių turinčio nekilnojamojo turto poreikis. Dviženkle išraiška tebeaugęs būsto įperkamumo rodiklis ir pozityvūs gyventojų lūkesčiai suformavo tendenciją rinktis galbūt mažesnio ploto, racionaliau išplanuotą, tačiau geresnėje lokacijoje esantį, maksimaliai išplėtota šiuolaikinio miesto infrastruktūra apsuptą, kokybiškesnį nekilnojamąjį turtą, taip pat aukštos kokybės jo priežiūrą“, – pažymi M. Umbrasas.
Pirko daugiau nei statė
„Darnu Group“ duomenimis, 2019 m. Vilniuje parduota 40,54 proc. daugiau naujos statybos butų nei 2018-aisiais. Užpernai pardavimų augimas sostinėje buvo gerokai kuklesnis ir tik 3,8 proc. viršijo 2017-ųjų rezultatus.
„Per metus rinkoje buvo nupirkta daugiau butų nei plėtotojai spėjo pasiūlyti. 2019 m. vystytojai rinkai pateikė kiek daugiau nei 5000 naujų butų, tad neparduoto būsto apimtis metų pabaigoje mažėjo iki 4900 butų. Mūsų duomenimis, vidutinė parduodamo naujo buto kaina pernai gruodžio pabaigoje Vilniuje siekė 1990 eurų už kvadratinį metrą“, – teigia M. Umbrasas.
Anot jo, augant visos šalies ekonomikai, vartotojų pasitikėjimas pernai buvo didžiausias nuo 2008 metų, o nekilnojamojo turto poreikį papildomai augino ir fiksuojama nedidelė teigiama migracija, ir apie 15 proc. augę specialistų atlyginimai.
„Paklausos spaudimas bene stipriausiai buvo jaučiamas jau 2017-aisiais, bet pernai rinka galiausiai ėmė realizuoti šį poreikį dėl išaugusios pasiūlos. Šiame pakilime suaktyvėjo nefunkcionalių teritorijų Vilniaus centre prikėlimas naujam gyvenimui ir sostinės gyventojų investavimas į aukštesnę gyvenimo kokybę. Vilniečiai nori gyventi ir dirbti arčiau miesto centro, nes čia geriausiai išvystyta infrastruktūra, greičiausiai pasiekiamos įvairiausios paslaugos, o šis siekis atsispindi ir pardavimų skaičiuose“, – reziumuoja M. Umbrasas.
Gali sudominti užsienio investuotojus
Specialisto teigimu, padėtis rinkoje leidžia prognozuoti, kad naujo gyvenamojo būsto pirkėjai kitąmet vis dažniau ieškos išsiskiriančių, kokybiškų projektų, papildomų verčių.
Be to, augantis darbo užmokestis, palankios finansavimo sąlygos, demografinis Vilniaus augimas ir aukštas nuomos pajamingumas šiuo metu sukuria palankias sąlygas įsigyti turtą investicijai.
Anot M. Umbraso, jeigu šios sąlygos išliks stabilios ir šiemet, į mūsų rinką gali aktyviau imti dairytis ne tik lokalūs, bet ir užsienio investuotojai.
