Nesutramdomas: vos nesugriovęs daugiabučio, kaunietis vėl kurpia pavojingą planą

Kaune yra du bene labiausiai pastaruoju metu išgarsėję daugiabučiai. Dėl butuose nelegaliai atliekamų remonto darbų jie buvo tapę pavojingi gyventi. Iš abiejų pastatų teko evakuoti žmones.

Į Biržiškų gatvės 11-ąjį daugiabutį gyventojai sugrįžo tik po pusės metų laukimo. K.Petrausko gatvės 38-uoju numeriu pažymėto namo, kuriame pernai gegužės mėnesį nutiko panaši nelaimė, šeimininkai ir dabar gyvena apimti baimės.

Ji slegia dėl neįtikėtinos priežasties. Nors patalpų savininkas, dėl kurio kaltės ėmė skilti namas, šių padarinių iki galo nepašalino, jis jau turi naujų užmojų toliau griauti savo būsto sienas.

Miesto savivaldybės atstovai teigė, kad nors kauniečiai gana neblogai vykdo prievolę pranešti apie daugiabučiuose planuojamus remonto darbus, praėjusiais metais buvo nustatyti 23 pažeidėjai.

2019 metų gegužės 8-ąją prie K.Petrausko gatvėje esančio trijų aukštų mūrinio daugiabučio sulėkė visos gelbėjimo ir pagalbos tarnybos. Iš 7 butų buvo evakuoti žmonės.

Skubių veiksmų teko imtis dėl to, kad grėsmingai ėmė skilti pastato sienos ir smukti pamatas.

Šio daugiabučio gyventoja Irena prisiminė, kad tada išgyveno tikrą siaubą.

„Į namus negalėjome grįžti kelias dienas. Apmaudžiausia, kad prieš gerą mėnesį iki nelaimės apie galimai nelegaliai vykdomus naujojo kaimyno Manto Aleksandro darbus pastato rūsyje informavome namo administratorių – „Būsto valdą“. Tačiau jos atstovai į skundus nereagavo“, – apmaudą liejo kaunietė.

Namo gyventojai pasakojo, kad pastato cokoliniame aukšte esančios patalpos priklausė savivaldybei. Kai jos buvo pripažintos netinkamomis naudoti, turtas parduotas aukcione.

„Pernai pavasarį rūsyje prasidėjo darbai – gilinant patalpas buvo iškasti kalnai žemių. Jokio sutikimo naujam patalpų savininkui atlikti kokius nors darbus nebuvome davę, todėl įtarėme, kad remontas vyksta be projekto“, – pasakojo Irena.

Netrukus pastatas pradėjo skilinėti. Sutrūko storos laiptinės bei butų sienos, deformavosi langai ir durys, todėl nebeužsidarė.

Įtartinai atrodė ir pamatai, po kuriais rūsyje darant remontą buvo pasikasta.

Gegužės 8-ąją šiame name taip pat įsikūręs notaras Vytenis Lideikis neištvėrė – paskambino pagalbos telefonu ir atvykę įvairių sričių specialistai gyventojams liepė palikti namus.

Kitą dieną Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) pradėjo tyrimą dėl pastato K.Petrausko g. 38 deformacijų ir jame vykdytų galimai savavališkos statybos darbų.

„Gavę informaciją apie galimą statinio avarinę būklę reagavome nedelsdami. Skubiai patikrinimą vietoje atlikę inspektoriai nustatė, kad buvo vykdomi statybos darbai statinio rūsio patalpose ir statinio išorėje. Atliekant pastato apžiūrą taip pat identifikuotos aiškiai matomos pastato deformacijos“, – sakė VTPSI Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius Raimondas Dargis.

Nors į įvykio vietą atvykus tarnyboms statybos darbus vykdę statybininkai jau buvo pasišalinę, VTPSI nustatė patalpų savininką, dėl galimai savavališkos statybos darbų pradėtas tyrimas.

„Statytojui surašytas privalomasis nurodymas sustabdyti statybą, jis taip pat privalėjo nedelsdamas atlikti statinio ekspertizę“, – sakė R.Dargis.

Praėjus 8 mėnesiams po nemalonių įvykių matyti, kad darbai daugiabučio cokoliniame aukšte dar nebaigti. Kieme stūkso žemių ir statybinių atliekų kalnas, šalia sienos iškastas griovys tik iš dalies uždengtas plėvele.

Daugiabučio gyventojai pasakojo, kad rūsį remontavęs verslininkas M.Aleksandras ekspertizę tikrai užsakė ir avarinė namo būklė tikriausiai buvo likviduota.

„O kaip atlikti darbai, nežinome. Gal liko kokio nors užmaskuoto broko“, – svarstė vienas namo gyventojų.

Daugiabutyje gyvenanti Irena sausio pradžioje buvo įėjusi į rūsį.

„Anksčiau jis buvo beveik 2 metrų aukščio. Dabar pagilintas, patalpų aukštis – 3 metrai. Mačiau, kad ant grindų – šlapias purvas, matyt, į patalpas skverbiasi požeminiai ar lietaus vandenys. Vadinasi, neįrengtas drenažas ir drėgmė toliau plinta į namo pamatus ir sienas“, – pasakojo moteris.

Rūsio išorė apšiltinta, bet kažkokie darbai jame vyksta ir toliau.

Daugiabučio gyventojai dabar gyvena laukdami naujienų ir apimti nerimo.

„Nelegaliai statybos darbus vykdęs kaimynas žadėjo, kad suremontuos mūsų butus bei laiptinę, tačiau to iki šiol nepadarė“, – krimtosi Irena.

Name įsikūręs notaras V.Lideikis taip pat patikino, kad jo kontoros terasa tebestovi suskilusi, balkono durys ir langai dėl deformacijos iki šiol neužsidaro.

Gyventojai svarsto, kaip pasielgti: ar laukti, kada kaimynas įgyvendins pažadą atlyginti nuostolius ar padaryti remontą, ar kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo.

„Bet tai mažiausia problema. Dabar kaimynas rengia naują planą. Rūsio patalpose yra trys kambariai. Savininkas norėtų, kad jie būtų pereinami, todėl sienose ketina iškirsti dideles angas.

Prisimenant, kaip darbai buvo atliekami anksčiau ir kuo viskas baigėsi, tokie užmojai šiurpina“, – kalbėjo namo gyventojai.

Pasak butų savininkų, M.Aleksandras nekviečia gyventojų susirinkimo, o kiekvienam atskirai skambina telefonu ir prašo sutikimo vykdyti tolesnę patalpų rekonstrukciją.

„Bet mes tikrai nesutiksime, kad sienos toliau būtų griaunamos“, – tikino Irena.

M.Aleksandras tikino, kad jam gaila dėl to, kas nutiko, kad namas dėl jo remonto darbų ėmė irti.

„Tačiau viskas jau ištaisyta, ekspertai darbus patikrino ir priekaištų neturėjo“, – tvirtino verslininkas.

Jis žadėjo pasistengti, kad vasarą, kai atšils ir bus mažiau drėgmės, kai namas stabilizuosis, gyventojų butai bei laiptinė būtų suremontuoti.

Į vos nesugriuvusį daugiabutį Biržiškų gatvėje žmonėms buvo leista grįžti praėjusį penktadienį. Vienos laiptinės gyventojai iš 20 butų buvo priversti išsikraustyti liepos pabaigoje, nes kilo grėsmė, kad gali nukristi laiptinė, suskilo laiptinės ir gyventojų butų sienos.

Namo avarinė būklė buvo pripažinta dar 2015 metais, kai pirmame aukšte esančio buto savininkas savavališkai išardė 2 metrų vidinę laikančiąją sieną tarp kambario ir virtuvės.

Tokiu būdu buvo pažeistas plokščių ir sienų sujungimo mazgas, tai lėmė sienų įtrūkius visuose penkiuose aukštuose. Bet remontuoto buto savininkas savo kaltės nepripažino.

Šį daugiabutį taip pat administruoja bendrovė „Būsto valda“. Jos atstovai namui pradėjus griūti aiškino, kad pastato avarinę būklę pablogino tai, jog pamatus paplovė požeminis vanduo, o gyventojai ilgai nesutarė, kad namą reikia remontuoti.

Dabar namas suvaržytas metalinėmis templėmis, laiptinėje įrengti metaliniai sutvirtinimai. Pavasarį dar bus sutvirtinami pamatai.

Į namus jau grįžo pirmieji gyventojai, laiptinėse ant palangių pastatyta gėlių, kauniečiai tvarko savo būstus.

„Pavasarį, prieš nelaimę, butą buvau susiremontavusi. Dabar jo sienose žioji plyšiai. Mums teks mokėti ne tik už namo remontą – kiekvienam butui, priklausomai nuo dydžio, apie 2 tūkstančius eurų ir daugiau. Pinigų teks pakloti ir atnaujinant pačius būstus“, – kalbėjo vieno buto gyventoja Rita Valaitytė.

Vienas butas šioje laiptinėje parduodamas. Ant durų – šio būsto savininko telefono numeris. Turtą parduodantis kaunietis Darius pasakojo, kad buto jam nereikia ir jį norėjo parduoti dar iki nelaimės.

„Dėl to, kas įvyko, buto parduoti ilgai negalėjau, teko laukti, kol laiptinė bus suremontuota. Kai bus atlikti visi darbai – sutvirtinti ir namo pamatai, jį parduosiu“, – sakė vyras. Jis tikino, kad butu domisi ir namo gyventojai, ir kiti žmonės.

„Manau, kad dabar namas saugesnis nei bet kuris kitas pastatas Kaune, todėl parduoti jį rinkos kaina nebus sunku. Tie, kurie sužino, koks tai namas, neišsigąsta“, – tvirtino vyras.

Abu daugiabučius apžiūrėjo ir jų būklę vertino statybų ekspertas Juozas Ražaitis.

Specialistas tvirtino, kad Biržiškų gatvės 11-ojo namo tvarkybos darbai atlikti gerai ir pavojaus gyventojams nebėra.

K.Petrausko gatvės 38-ojo namo 8 buto savininkas buvo įpareigotas pašalinti namo avarinė būklę ir samdyti ekspertą, kad jis įvertintų atliktus darbus.

„Buto savininkas taip ir padarė. Buvo įrengtos rūsį ir namą sutvirtinusios sąramos ir avarinė pastato būklė likviduota. Jis žadėjo, kad žalą atlygins ir kaimynams“, – sakė ekspertas.

Pasak J.Ražaičio, M.Aleksandro planas savo remontuojamo buto sienose išsikirsti angas nėra neįgyvendinamas.

„Tai nėra sudėtingas darbas. Jei būtų parengtas projektas ir darbai atliekami laikantis visų reikalavimų, angos namui nepakenktų.

Tačiau būtina gauti kaimynų sutikimą ir viską atlikti profesionaliai“, – aiškino J.Ražaitis.

Statybų ekspertas pažymėjo, kad pavojingiausia, kai savavališki griovimo ir statybų darbai atliekami stambiagabaričiuose daugiabučiuose.

„Jei gyventojai būtų aktyvūs ir domėtųsi, ar kaimynai savo būstus remontuoja turėdami tam leidimus ir projektus, tokių nelaimių, kaip nutiko dviejuose Kauno daugiabučiuose, pavyktų išvengti“, – pabrėžė ekspertas.

Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas

„Prieš pradedant remonto darbus daugiabučiuose būstų savininkai apie tai turi pranešti Kauno savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriui.

Gyventojai gana aktyviai pildo pranešimus apie pradedamus remonto darbus. Per 2019 metus tokių pranešimų gauta 1231. Nuo 2020 metų pradžios – 101.

2019 metais Viešosios tvarkos skyrius gavo 41 pranešimą iš asmenų apie tai, kad kaimynai, atlikdami remonto darbus gyvenamosiose vietose, kelia triukšmą arba apie vykdomus remonto darbus ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki šių darbų pradžios nepateikė pranešimo savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriui.

Pranešimų dėl K.Petrausko gatvės 38-ojo namo 8 bute atliekamo remonto metu keliamo triukšmo negauta. Tačiau negauta pranešimo ir iš valdos savininko, kad darbai atliekami.

Viešosios tvarkos skyrius už triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių nesilaikymą taiko administracinę atsakomybę. 2019 metais už tokio pobūdžio nusižengimus buvo surašyti 23 protokolai.

Už šios rūšies nusižengimą gali būti skirta nuo 80 iki 300 eurų bauda.“

Įmonės „Būsto valda“ Pastatų administravimo skyriaus vadovas

„Biržiškų gatvės 11-ajame daugiabutyje 2015 metais pirmame aukšte esančio buto savininkas savavališkai išardė 2 metrų vidinę laikančiąją sieną tarp kambario ir virtuvės. Jis buvo įpareigotas atstatyti išgriautą laikančiąją konstrukciją. Sienos atstatymo darbai buvo vykdomi tik dabar pagal griežus statybų eksperto projektinius nurodymus.

K.Petrausko gatvės 38-ajame daugiabutyje esančių patalpų savininkas, cokoliniame aukšte įrengdamas butą, išgriovė pagrindines laikančiąsias sienas, žemindamas grindis atkasė pamatus per visą jų ilgį ir pasikasė po jais. Dėl to namo pamatai ėmė smukti ir atsirado namo konstrukcijų deformacijų, sienų įtrūkių.

Tų patalpų savininkas avarinius padarinius likvidavo ir buvo įpareigotas bet kokius tolesnius statybų darbus derinti su visais namo gyventojais ir gauti jų pritarimą.

Abiem atvejais, jeigu dauguma namo gyventojų balsuodami nuspręstų įpareigoti namo administratorių išieškoti nuostolius, tuomet administratorius, kaip gyventojų atstovas, nustatyta tvarka kreiptųsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Arba tai padaryti savarankiškai galėtų ir patys namo gyventojai.

Jeigu daugiabučio gyventojas nusprendžia atlikti pakeitimus savo būste, jis turėtų su atitinkamos kvalifikacijos specialistais, pavyzdžiui, projektavimo įmone, parengti darbų projektą ir su tuo projektu kreiptis į namo administratorių, pastarasis turėtų sušaukti butų savininkų susirinkimą arba organizuoti balsavimą dėl pritarimo projektui.

Jei daugiau nei pusė gyventojų pritartų projektui, administratorius išrašytų protokolą, o su juo gyventojas galėtų gauti statybų leidimą ir vykdyti suplanuotus darbus.

Tokių protokolų išrašoma nemažai, tačiau apgailestaudami turime pažymėti, kad dauguma jų išrašomi jau nustačius, jog darbai pradėti vykdyti, ir iškilus kokioms nors problemoms bei ėmusis jas spręsti tenka šalinti padarinius.“