Statybininkai jau baigia paskutinius kosmetinius darbus, ant sienų kabo parduodamus butus reklamuojantys skelbimai, nors naujakurių dar nematyti.
Taip dabar atrodo L.Sapiegos gatvės 19-uoju numeriu pažymėtas pastatas, daug metų kiauromis langų akiduobėmis kraupinęs vilniečius.
Šis 1985 metais sovietų karininkams pastatytas raudonų plytų bendrabutis ir dabar rekonstruotas pastatas – puikus pavyzdys, kaip tikrintojai gali kaišioti pagalius į ratus ir stabdyti darbus. Jeigu ne jie, jau prieš dešimtmetį galėjo prasidėti buvusio bendrabučio atgimimas.
Nugriovė techninį aukštą
„Sapiegų 19“ pavadintas projektas, kurį įgyvendino bendrovė „Sapiegų apartamentai“, pagaliau viename žaliausių rajonų Antakalnyje išnaikino piktžaizdę. Daug metų apleistame bendrabutyje buvo įsikūrusi benamių kolonija, aplink jį augo šiukšlių kalnai.
Statytojai neslepia, jog senojo pastato konstrukcijos išliko, nors ekspertai prieš keletą metų net susiriesdami tikino, kad jose yra daug pažaidų, kad jas būtina ardyti. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad laikančiosios konstrukcijos yra tvirtos, o dėl ištrupėjusių plytų nereikia kelti panikos.
Daugiabutyje, šalia kurio yra Sapiegų parkas, netoli įsikūręs Vilniaus technologijų parkas ir trinitorių vienuolynas, įrengti 87 butai ir 10 komercinių patalpų. Nemažai jų jau rezervuota.
Nors dauguma tikrintojų armijos pretenzijų buvo atmesta, į vieną teko įsiklausyti. Projekto valdymo bendrovės „Eriadas“ direktorė Vita Žutautaitė sakė, jog vieną pastato techninį aukštą nugriovė tam, kad sumažintų statinio aukštį ir vizualinę taršą. Būtent dėl to labiausiai kibo paveldosaugininkai.
Kuriozinė pamatų istorija
Dar 2010-aisiais L.Sapiegos gatvėje turėjo prasidėti buvusio karininkų bendrabučio rekonstrukcijos darbai, tačiau įsikišo paveldosaugininkai, suabejota pamatų būkle.
Užtruko ir teismų maratonai. Byla dėl pastato aukštingumo buvo pasiekusi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, taip pat verslininkams teko įvykdyti krūvą paveldosaugininkų nurodymų.
Bet didžiausias kuriozas – dėl pastato pamatų. Krašto apsaugos ministerija iki perduodant bendrabutį tuomečiam Valstybės turto fondui buvo užsakiusi atlikti jų ekspertizę. Specialistai, įvertinę konstrukcijas, aiškino, kad po pastatu teka šaltinis, dėl to jis esą gali griūti.
Vėliau paaiškėjo, kad apskritai šaltinio nėra, o specialistus suklaidino pavasarį tirpstantis sniegas. Ekspertizę atlikęs žinomas statybos inžinierius Arvydas Jurkša tikino, kad panikos kelti nėra dėl ko.
„Požymių, liudijančių neleistinas pastato pamatų deformacijas, nerasta. Pagrindiniai pastato pažeidimai – defektai sienose. Bet atlikus sienų remonto ir stiprinimo darbus pastatas bus saugiai eksploatuojamas“, – rašė jis ataskaitoje.
Geologai ekspertizės išvadas patvirtino – dėl šaltinio įsivėlė klaida. Paaiškėjo, kad vandenys yra ne požeminiai, o antžeminiai – tiesiog sniegui tirpstant jie subėgdavo bendrabučio link, mat pastatas yra dauboje.
Ketino iš viso nugriauti
Dar tada, kai bendrabutis buvo parduodamas aukcione, Kultūros paveldo departamentas pradėjo rengti Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso apsaugos specialųjį planą.
Paveldosaugininkai taip pat nesutarė: vieni aiškino, jog bendrabutį reikia iš viso nugriauti, kiti tvirtino, kad užteks jį sumažinti dviem aukštais.
Tik 2012 metų viduryje, pasibaigus ginčams teisme, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys nurodė: buvęs bendrabutis L.Sapiegos gatvėje yra Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje, todėl rengiant rekonstrukcijos projektą būtina vadovautis Kultūros vertybių registro duomenimis ir neplanuoti darbų, galinčių pakenkti Antakalnio vertingosioms savybėms.
Vieni paveldosaugininkai manė, kad pastatą reikia nugriauti, kiti sakė, kad jis per aukštas šiai vietovei, esą čia galima statyti ne aukštesnį nei 12 metrų statinį, o tai reikštų, kad statinio savininkai būtų privalėję nugriauti du pastato aukštus.
Kol vyko ginčai, bendrabutis pavirto benamių kolonija, kurią saugojo pikti šunys. Paskutiniai karininkai iš bendrabučio išsikėlė apie 2000-uosius.
Nors šį pastatą mėginta saugoti, kelis kartus buvo užkalti langai ir durys, benamiai į jį vis tiek įsilauždavo.
