Nebėra etatinių kalbėtojų, kuriuos reikia mandagiai išklausyti, nebūtina rengti varginančių, kelias valandas trunkančių susirinkimų, netenka kelis kartus taisyti ar išvis iš naujo rengti miesto plėtros projektų.
Jei kuris vilnietis aptariant tokius projektus nuotoliniu būdu nepatenkintas ir pernelyg reiškiasi, jo klausimus galima ignoruoti arba atsakyti kas į galvą šaus.
Taip naujoviškai per karantiną savivaldybė sugebėjo prastumti net 77 miesto plėtros projektų svarstymus. Ir ne kokius menkaverčius sandėlio pavertimo kepyklėle ar viešosios erdvės tarp daugiabučių Šeškinėje įrengimo, o Naugarduko gatvės humanizavimo, Šv.Jokūbo ligoninės konversijos, Šnipiškių skvero Kintų ir Giedraičių gatvių sankryžoje, Tauro kalno aplinkos tvarkymo projektus, dėl kurių tikrai būtų užvirusios diskusijos, jei jie būtų buvę svarstomi gyvai, o ne nuotoliniu būdu.
Tikisi taikyti visą laiką
Gyvenimas valdžiai per karantiną tik gerėja. Negana to, kad nereikia eiti į darbą, nors dauguma verslininkų jau dirba, nebereikia pristatyti miesto plėtros projektų su visuomene susitikus akis į akį. Tokius pristatymus pakeitė nuotoliniai. Ir, aišku, kad valdžia gali pasigirti – naujoviški pristatymai esą sklandesni.
Tad savivaldybės sukurptame „Vilniaus plane: 4x3“ atsirado nuostata: projektų derinimas turi būti perkeltas į internetą ir po karantino.
„Karantino metu Vilnius sėkmingai perkėlė plėtros projektų ir viešųjų erdvių studijų derinimą į internetą – tai daroma nuotoliniu būdu, įtraukiant daugiau susidomėjusių žmonių. Vilnius tikisi, kad nacionalinė valdžia šį efektyvų sprendimą leis taikyti ir po karantino“, – tikisi valdininkai.
Nelieka dialogo galimybės
„Tai, kas dabar vyksta, yra svarstymai raštu. Nes teisę kalbėti turi tik tie, kurie sėdi savivaldybėje. Todėl projektų svarstymus galima vadinti monologais“, – sakė Antakalnio bendruomenės narys Eduardas Kriščiūnas.
Pastabas, pasiūlymus ar klausimus dėl viešųjų erdvių įrengimo, pastatų ar kitų objektų statybos vilniečiai gali pateikti tik raštu.
O per svarstymus galimybė kalbėti suteikta tik projektuotojams, architektams.
„Duok Dieve, jeigu tavo pateiktą klausimą sekretorė perskaito. Bet gali ir ne taip perskaityti. Arba atsakantysis, sąmoningai ar ne, klausimą ne taip suprasti.
Tu nieko nebegali padaryti. Juk raštu patikslinti nespėsi, o juo labiau neįsiterpsi į kalbėtojo monologą, jo nenutrauksi“, – nuotolinio būdo negeroves vardijo E.Kriščiūnas.
Tiesa, iš kolegų jis girdėjęs, jog dabar svarstant nuotoliniu būdu jau gali kalbėti ir vilniečiai, ne tik valdžios atstovai. Projekto svarstyme nuotoliniu būdu, kuriame teko dalyvauti, įprastinėse diskusijose aktyviam E.Kriščiūnui teko nusivilti, nes vaizdas vėlavo maždaug minute.
Todėl net klausimo nebuvo įmanoma pateikti.
Posėdis baigėsi E.Kriščiūnui taip ir nesuspėjus užduoti klausimo: „Jį parašiau, tačiau niekas nebereagavo.“
Taip pat ir Tauro kalno aplinkos tvarkymo projekto svarstyme dalyvavęs vilnietis tvirtino girdėjęs tik monologą. Antakalnio bendruomenės narys įsitikinęs, kad svarstant šį ir kitus projektus savivaldybė tikrai paskubėjo. Tyčia ar ne – dabar jau niekas neatsakys.
Išsaugoti įrašus – svarbu
Tiesa, dabar savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ projektų svarstymus nuotoliniu būdu rengia kokybiškiau, naudodamasi „Zoom TV“ paslaugomis.
Urbanistė Jekaterina Lavrinec įžvelgė ir projektų pristatymo nuotoliniu būdu pranašumų. Jai jau teko dalyvauti keliuose tokiuose svarstymuose.
„Po svarstymo lieka įrašas, kuriame išsaugotas ir projekto pristatymas, ir komentarai. Be to, pastabas išdėstant raštu lieka daugiau galimybių jas išsakyti. Bet svarbiausia – pastabos lieka užfiksuotos“, – vardijo J.Lavrinec.
E.Kriščiūnas pritarė J.Lavrinec, kad projektus svarstant nuotoliniu būdu liks įrašai, kuriuose užfiksuota, kas ir ką šnekėjo. „Pati idėja gera, nes daugiau žmonių gali susipažinti su tuo, kas vyksta mieste. Juk ne visi galėdavo ateiti į susirinkimus“, – pritarė E.Kriščiūnas.
J.Lavrinec pažymėjo, kad nuotolinis būdas padės į projektų svarstymus įsitraukti vyresniems vilniečiams, kurie anksčiau per susirinkimus kunkuliuojant emocijoms ne visada turėdavo progą pareikšti nuomonę.
Patogus nuotolinis būdas ir tiems, kurie po darbo nespėdavo atvykti į savivaldybę. Jie gali peržiūrėti pristatymo įrašą ir tada pateikti pastabas.
Vieno karto – per mažai
J.Lavrinec nuomone, vieninteliu viešu projektų pristatymu nereikėtų apsiriboti. Tai ne sykį pabrėžė ir specialistai.
Būtų gerai, jei iš pradžių visuomenė su sumanymu būtų supažindinama formuojant projekto sąlygas, o paskui būtų sudaryta galimybė apie projektą išgirsti dar kelis kartus.
„Dabar yra taip: mums pristato jau parengtą projektą, visuomenė išsako pastabas. Net nesvarbu, kokiu būdu tai leidžiama daryti – raštu nuotoliniu būdu arba gyvai.
Tiesiog vėliau nebematome, ar rengėjai atsižvelgė į pastabas. Matome tik rezultatą, kuris įgyvendinamas mieste“, – pažymėjo J.Lavrinec.
Jai apmaudu, kad po vieną kartą nuotoliniu būdu buvo pristatyti svarbūs miestui projektai.
„Nereikia bijoti, kad gyventojai įsitrauks į projektų svarstymą. Juk ir savivaldybės, ir visų vilniečių tikslas vienas – turėti kokybiškas viešąsias erdves“, – kalbėjo urbanistė.
Keliaus į tolesnius etapus
Šnipiškių skvero tarp Kintų ir Giedraičių gatvių projektas dar prieš karantiną buvo kritikuojamas dėl numatyto apžvalgos bokšto. Šio projekto įgyvendinimą pastūmėti į priekį pavyko jį apsvarsčius nuotoliniu būdu.
Lygiai kaip ir Šv.Jokūbo ligoninės konversijos projektą, į kurį taip pat anksčiau buvo laidomos kritikos strėlės.
Nuotoliniu būdu per „Zoom“, „YouTube“ platformas buvo svarstomi ir Naugarduko gatvės humanizavimo, Tauro kalno aplinkos tvarkymo bei dešimtys kitų ne tik savivaldybės, bet ir privačių plėtotojų projektų. Visi jie jau sėkmingai keliauja į tolesnius derinimų etapus. Šiuo metu visuomenei savivaldybės svetainėje pristatomi 34 projektiniai pasiūlymai irgi bus svarstomi per vaizdo transliacijas.
Nelaukė suvaržymų pabaigos
Pirmas viešas projektinių pasiūlymų svarstymas elektroninėje erdvėje įvyko jau pirmą karantino dieną ir, pasak vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio, suteikė gerą toną.
Daugiabučių Baltupiuose projekto pristatymas įvyko užtikrinus tinkamą dalyvių registraciją, gerą vaizdo kokybę, galimybę paklausti, išgirsti atsakymą ir padiskutuoti.
„Per pirmą karantino mėnesį įvyko dešimtys pristatymų, kartais per dieną – po kelis.
Daugeliu atvejų juose dalyvavo keliskart daugiau žmonių, nei būtų dalyvavę rengiant pristatymus gyvai.
Kiek pačiam teko matyti, pristatymai vyko konstruktyviau, efektyviau, racionaliau ir kultūringiau, – sakė M.Pakalnis. – Iš pradžių girdėjome pavienių balsų, kad viešus svarstymus reikia atidėti iki karantino pabaigos, bet nenorėjome dar labiau aštrinti karantino pasekmių ir problemų, užuot pasinaudoję galimybe prisitaikyti prie situacijos.“
Vakarais po darbo valandų ar prieš pat darbo pabaigą vykusius pristatymus namuose kompiuteriuose ne kartą įsijungė daugiau nei 100 suinteresuotų žiūrovų.
Kaimynai sutaupys laiko
„Vis dėlto pozityvu yra tai, kad tokie pristatymai pritraukia daugiau miesto plėtra besidominčių vilniečių – ne tik tuos keliolika ar keliasdešimt, kuriuos nuolat matome visų projektų pristatymuose.
Išaugusi įsitraukusių ir pokyčiais besidominčių žmonių bendruomenė sudaro didesnę galimybę gauti objektyvią reakciją iš platesnio vilniečių nuomonių lauko. O platesnė diskusija garantuoja tiek aukštesnę kokybę, tiek ir didesnę bendrystę“, – sakė M.Pakalnis.
Jis pažymėjo, kad vienintelis per visą laiką gautas nusiskundimas – dėl prekybos centro Antakalnyje projekto pristatymo, kurį tikimasi išsiaiškinti išnagrinėjus projekto rengėjų pateiktą vaizdo medžiagą.
Vyriausiasis miesto architektas svarsto, kad nuotoliniai viešieji pristatymai ypač skatintini tais atvejais, kai savivaldybėje turi būti pristatomi tik artimiausiems kaimynams aktualūs klausimai, pavyzdžiui, kepyklėlės pirmame daugiabučio aukšte virsmas odontologijos kabinetu.
„Jei būriui ar tik penkiems kaimynams dėl pristatymo nereikės vykti į miesto centrą, pavyzdžiui, iš Naujosios Vilnios, jei bus galima išsiaiškinti pozicijas surengus transliaciją iš ten, kur gyvena, sutaupys laiko visi, o ir kaimynų į diskusijas įsitrauks daugiau, nei jų rastų laiko atvykti į Konstitucijos prospektą, kur yra miesto savivaldybė. Neabejoju, kad užtikrinsime vaizdo transliacijas iš projektų viešinimo ir ateityje – tai bent jau liks vienas jų pristatymo būdų“, – kalbėjo vyriausiasis architektas.
