Vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis socialiniame tinkle sureagavo į šį politiko pasisakymą ir paaiškino, jog tokių susitikimų, kuriuose aptariamos projektų plėtojimo galimybės, pakankamai daug, ypatingais atvejais jis vyksta ir į vietą, ypač jei reikia situaciją pačiam pamatyti ar kitiems vaizdžiai paaiškinti.
„Tą darau todėl, kad mūsų tikslas yra gražėjantis, atsinaujinantis ir veiklomis beprisipildantis atviras miestas. O vyriausiasis architektas tik kalbėdamasis gali paaiškinti statytojams ir projektuotojams tiek miesto vizijas, tiek reikalavimus konkrečioms vietoms.
Ne sėdėdamas biure ir spaudus ant projektų dėdamas. Šis susitikimas buvo puiki proga visiems (savininkui, architektams, teisininkams) vienu metu paaiškinti, kaip suprantame šios vietos vertybes, iššūkius ir mūsų tikslus. Ir pasakyti, kad šiai išskirtinei vietai reikia ypatingų pastangų. Ne teisinių pirmiausia, o kūrybinių“, – socialiniame tinkle rašė vyriausiasis miesto architektas.
Jo žodžiais, susitikime buvo aptarti trys dalykai. Pirmiausia, išskirtinė šios vietos svarba Vilniaus miestovaizdžiui. Iš čia atsiveria vaizdas į Vilnelės slėnį, Užupį, Trijų kryžių kalną, Gedimino pilį, senamiesčio rytinę dalį.
Miesto architektas teigė paaiškinęs, kaip ši vieta daro įtaką Senamiesčio siluetui, žvelgiant iš upės slėnio. Taip pat aptarė šiai vietai taikomus apribojimus.
Pirmiausia – Senamiesčio apsaugos reglamentą, kuriame teigiama, kad negalima didinti aukštingumo ir tūrio, taip pat šių apribojimų prasmę bei reikšmę miestovaizdžio išsaugojimui.
Galiausiai– architektūrinius pastatų rekonstrukcijos iššūkius. Ypatingai prie vietos nederančią dabartinio pastato architektūrą.
Vietos ypatybes, turinčias įtakos architektūriniams sprendimams: gynybinės sienos trasą, reljefą, apžvalgos vietas, vietos naratyvą (Barbakanas, kurio rūsiuose gyveno slibinas ir pan.).
Būtinybę nemėgdžioti ir neapsimetinėti apsirengiant „senoviniais“ rūbais, bet šiuolaikiškomis, tačiau prie konteksto derančiomis priemonėmis, įsikomponuoti į vietos tūrinę-erdvinę struktūrą bei išklotines, pabrėžti vietovės ženklus ir vertybes.
M.Pakalnio siūlymas – jei šioje vietoje būtų planų vystyti projektą, sveikintinas – architektūrinis konkursas.
Bendrovės „Icor“ Komunikacijos departamento direktorius Nerijus Mikalajūnas portalui lrytas.lt komentavo, jog bendrovės sprendimas, ar įsigyti sklypą ir jį vystyti tiesiogiai priklausys nuo atsakingų institucijų pozicijos jo atžvilgiu.
Šiuo metu bendrovė ten planuotų maždaug 1000 kv. m ploto administracinį pastatą su jame esančiais vienu ar dviem butais, tačiau sprendimą pirkti sklypą ar ne priims tik tuomet, kai bus visiškai aišku, ką ten galima, jei išvis galima, statyti.
