Ekspertai tikina, jog lietuvių siekis įsigyti nuosavą būstą yra įaugęs į kraują ir panašu, kad situacija artimiausiu metu nežada kisti, mat tai yra ne tik patogiau, bet ir naudingiau finansiškai.
Daugybės lietuvių tikslas
„Ober-Haus“ būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas tikina, jog savas nekilnojamas turtas šalies gyventojams visada buvo pastovumo ir saugumo garantas, o dažnu atveju būsto įsigijimas yra vienas iš svarbiausių gyvenimo tikslų.
„Lietuvoje į nuosavą būstą žiūrima ne tik kaip į gyvenamą plotą, bet ir į kaip į vieną iš geriausių investicijų. Visgi, pastebime, kad nors didžioji dalis lietuvių nori ir planuoja turėti savo būstą, jauni žmonės, dažniausiai iki 30 metų, to daryti neskuba ir yra linkę gyvenamąją vietą nuomotis“, – sako A. Kišūnas.
Pasak jo, taip dažniausiai elgiasi studentai, neseniai pradėjęs dirbti jaunimas ar šeimos dar nesukūrę žmonės. A. Kišūnas, apžvelgdamas būsto įsigijimo tendencijas, pastebi, kad pirmojo nuosavo būsto pirkėjų amžiaus vidurkis svyruoja nuo 25 iki 35 metų. Tokio amžiaus gyventojai ieško 1,5-2 kambarių buto ir jame gyvena apie 5-9 metus.
NT bendrovės „Bonava Lietuva“ vadovas Remigijus Pleteras pastebi, jog žvalgytis nuosavo būsto dažniausiai pradeda jaunos dirbančios poros, planuojančios santuoką ar šeimos pagausėjimą, mat nuosavas būstas psichologiškai yra labai reikšminga darnaus ir stabilaus gyvenimo dalis.
„Didelių asmeninių planų turinčios jaunos poros aktyviai planuoja ateitį, įsivaizduoja savo būsimus namus, kuriuose galbūt augins vaikus, augintinius, jausis saugiai ir nebesirūpins kasmėnesine nuoma svetimiems žmonėms.
Lietuvoje paplitęs mąstymas, kad norint sukurti šeimyninį gyvenimą bei jausti stabilumą po kojomis, reikia turėti savo būstą. Panašu, kad toks nusiteikimas šalyje vyraus ir toliau“, – sako R. Pleteras.
A. Kišūnas priduria, kad didžioji dalis gyventojų nusprendžia įsigyti nuosavą kampelį tuomet, kai jau yra tvirtai apsisprendę gyventi konkrečiame mieste ar rajone, turi nuolatinį darbą bei pastovias pajamas.
Nuomos kaina dažnai aukštesnė nei paskolos įmoka
Pasak NT eksperto R. Pletero, būsto nuomos kaina dažnai būna aukštesnė nei paskolos įmoka, todėl lietuviai nevengia įsipareigoti bankams. Jis tikina pastebėjęs, kad būsto įsigijimą planuojantys gyventojai užuot kiekvieną mėnesį mokėję triženkles sumas buto savininkams, gali tą pačią, ar net mažesnę sumą, skirti būsto paskolos įmokoms.
„Gegužės mėnesį, net kai nuomos kainos buvo gerokai žemesnės dėl kelis mėnesius trukusio karantino, vidutinė mėnesio 1-3 kambarių būsto nuomos kaina vis tiek viršijo 400 eurų. Daugybė žmonių sutinka, kad tokią ar mažesnę sumą pravartu investuoti į nuosavą būstą, kurį būtų galima kurti pagal turimas lėšas bei fantaziją“, – situaciją apžvelgia R. Pleteras.
Jam pritaria ir A. Kišūnas, pridurdamas, kad 2 kambarių naujesnės statybos ekonominės klasės su pilna apdaila būsto gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose įsigijimas kainuotų apie 60-80 tūkst. eurų, o tokio tipo būsto nuoma kiekvieną mėnesį atsieitų 350-450 eurų.
„Įvertinus tai, kad perkant nuosavą būstą – būtinas mažiausiai 15 proc. turto kainos pradinis įnašas, o paskolos terminas – 30 metų, mėnesinė įmoka bankui sudarytų 230-300 eurų.
Aukštesnės būsto nuomos kainos, palyginti su būsto paskolų įmokomis, sąlygoja aktyvų individualių investuotojų interesą butams. Be to, pirkėjas įsigijęs naują būstą dažniausiai gauna 5 metų garantiją“, – sako A. Kišūnas.
NT ekspertai sutaria, kad nekilnojamo turto įsigijimas ne tik yra naudingas finansiškai, bet ir suteikia galimybę gyventi sėsliau: nuosavas būstas tampa ne vien gyvenamąja vieta, bet ir paveikia pirkėjus emociškai – jie prisiriša prie aplinkos, jaučiasi saugesni. Šios priežastys tampa itin svariomis, kai žvelgiama į tokias dideles investicijas, kaip būsto įsigijimas.
