Arūnas Karaliūnas. Vienas kauniečių įprotis kelia pavydą kitų miestų gyventojams

„Laikinoji sostinė“

 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Arūnas Karaliūnas.<br> M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 6, 2020, 7:00 AM

Prieš 30–40 metų turbūt buvo sunku rasti Kaune gyvenantį žmogų, kuris
nesvajojo įsikurti nuosavame name, ir kilo tie namai be paliovos
Aleksote, Žaliakalnyje, Panemunėje ir pakaunės miesteliuose.

Įgimtas kauniečių verslumas padėjo jiems prasimanyti ne tik žemės
sklypų, bet ir pinigų namo statybai, o pastatai buvo statomi taip, kad
juose būtų galima įkurdinti automobilių remonto dirbtuves, nedidelę
siuvyklą arba bent jau daržovių saugyklą.

Žinoma, prakutę ir didybės apimti kauniečiai dažnai persistengdavo,
todėl net dabar galima išvysti įspūdingo dydžio 2–3 aukštų tvirtovių,
kurios stovi užkaltais langais, o senstelėję šeimininkai glaudžiasi
kukliame kambaryje, kurį mėgina prisišildyti elektriniu radiatoriumi.

Sunku smerkti tokius žmones – juk sovietmečiu niekas nemanė, kad
situacija gali taip smarkiai pasikeisti ir sunkiausias uždavinys bus ne
pastatyti namą, o jį išlaikyti.

Nors būsto pasirinkimo sąlygos ir kriterijai pastaraisiais dešimtmečiais
smarkiai pasikeitė, kauniečių noras gyventi patogiai išliko nepakitęs.
Tai patvirtina vidutinio būsto dydis mieste, pagal kurį Kaunas lenkia
visus kitus didžiuosius šalies miestus.

Būsto dydis – vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių. Jo pokyčius lemia
socioekonominiai veiksniai, tad ekspertai pastebėjo, kad šio rodiklio
augimas patikimai atspindi ir paties miesto kaitos tendencijas.

Statistikos departamento duomenimis, Kauno mieste vidutinis būsto dydis
yra didžiausias Lietuvoje: pastaruosius penkerius metus jis nuosekliai
augo, o 2019-aisiais siekė 64,5 kvadratinio metro.

Nors iki 89 kvadratinius metrus siekiančio ES vidurkio dar toloka,
galima pasidžiaugti, kad Kaunas pagal šį rodiklį arčiausiai Europos.
Vilniuje vidutinis būsto dydis pernai siekė 63,4 kvadratinio metro,
Klaipėdoje – 57,4, Panevėžyje – 59,7, Šiauliuose – 59,6 kvadratinio
metro.

Tarp priežasčių, lėmusių Kauno lyderystę šalyje vidutinio būsto dydžio
srityje, bendrovės „Newsec“ strateginės analizės vadovas M.Kulbokas
paminėjo geografinę padėtį ir Kauno gyventojų norą gyventi plačiau.

Pasak eksperto, Kaunas yra įsikūręs geografiškai labai patogioje
vietoje, kur gali kurtis ne tik pramonė, bet ir paslaugas teikiančios
bendrovės.

Pramonė ir verslo centrai yra tiesiogiai susiję su butais ir jų dydžiu,
mat plečiantis verslui gyventojai gauna didesnes pajamas, o jas
gaunančios šeimos ieško patogesnio ir erdvesnio būsto.

Pirkėjų nuostatų nepakeitė net pastaraisiais metais Kaune smarkiai
pabrangęs gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, mat paklausa
kiekvienus metus paženklina naujais rekordais.

Vien 2019-aisiais buvo pastatyta daugiau kaip 800 naujų butų, o jų
pardavimas pirminėje rinkoje augo net 35 procentais, lyginant su
ankstesniais metais.

Kauniečių noras įsikurti kuo didesniame būste lyg ir neturėtų stebinti,
tačiau šia savybe labai greitai užsikrečia iš kitų regionų atvykę
žmonės, o jų tik daugėja.

2016-aisiais migravusiųjų į Kauno miestą ir rajoną buvo 1266, o praėję
metai Kauno regionui tapo rekordinio augimo metais – migracijos
rodiklis buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį ir siekė 2697 naujus
gyventojus.

Viešosios įstaigos „Kaunas IN“ Verslo skyriaus vadovo A.Veršinsko
nuomone, tikrieji atvykstančiųjų gyventi į Kauną skaičiai dar didesni,
nes į Statistikos departamento pateikiamus duomenis neįtraukti tie
žmonės, kurie gyvena Kaune, tačiau nėra čia deklaravę savo gyvenamosios
vietos.

Į tokių gyventojų grupę patenka ne tik dauguma studentų, bet ir jauni
žmonės, likę Kaune po studijų.

Galbūt šių naujakurių per mažai, kad jie reikšmingai pakeistų Kauno
nekilnojamojo turto statistiką, tačiau tikėtina, jog jie perims Kauno
senbuvių įpročius, o ne atvirkščiai. Gal net Kauno mero V.Matijošaičio
pavyzdys, kaip galima erdviai gyventi, įkvėps.

Neigti gyvenimo erdviame būste privalumus, ko gero, gali tik tie žmonės,
kuriems net artėjant pensiniam amžiui niekaip nepavyksta išsikraustyti
iš apšiurusio bendrabučio kambario.

„Laikinoji sostinė“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.