Pinigus ištaškė – muzika palauks: žadėtos koncertų salės nebus dar ilgai

Šiomis dienomis galima minėti pinigų taškymo metines, kai savivaldybė skubiai ir brangiai nuvertė Profsąjungų rūmus. Esą negalima delsti, nes iškils koncertų salė. Pasirodo, norėta tik panaudoti Kultūros ministerijos lėšas. Kito pastato dar ilgai nebus.

Dabar aiškėja, kad plynėje ant Tauro kalno koncertų salės statyba prasidės net ne kitąmet, kaip buvo žadėta, o tik 2022-aisiais. O pabaigtuvių išvis nematyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dabar aiškėja, kad plynėje ant Tauro kalno koncertų salės statyba prasidės net ne kitąmet, kaip buvo žadėta, o tik 2022-aisiais. O pabaigtuvių išvis nematyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po Profsąjungų rūmais rastos sovietinės slėptuvės likimas taip pat neaiškus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Po Profsąjungų rūmais rastos sovietinės slėptuvės likimas taip pat neaiškus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš metus buvo labai skubama kuo brangiau nugriauti Profsąjungų rūmus.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 4, 2020, 5:47 PM, atnaujinta Oct 5, 2020, 8:52 AM

Savivaldybė prieš metus taip skubėjo kuo greičiau nugriauti Profsąjungų rūmus ant Tauro kalno, kad tai padarė kone už 2 mln. eurų, kai tokius darbus buvo galima atlikti mažiau kaip už milijoną.

Maža to, Vilniaus valdžia netinkamai surengė griovimo darbų konkursą ir dar užsidirbo 55 tūkst. eurų baudą.

Dabar aiškėja, kad plynėje ant Tauro kalno koncertų salės statyba prasidės net ne kitąmet, o tik 2022-aisiais. O pabaigtuvių išvis nematyti.

Atsakymai labai migloti

Jau praėjo beveik metai, kai buvo nugriauti Profsąjungų rūmai ir paskelbtas koncertų salės ant Tauro kalno projekto konkurso nugalėtojas.

Į klausimą, kokia šiuo metu yra projekto rengimo stadija, savivaldybės atsiųstame komentare nurodyta, kad vis dar vyksta derybos su projektuotojais „Arquivio Architects“ dėl projektavimo sutarties.

„Derybose siekiame, kad projektuotojo darbo rezultatas leistų užtikrinti geriausius akustinius sprendimus. To ypač pageidauja Kultūros ministerija kartu su maestro Gintaru Rinkevičiumi, Filharmonijos generaline direktore Rūta Prusevičiene.

Tad tiktai turint aukšto lygio akustikos sprendimus Vilnius galės mėgautis pasaulyje žinomų orkestrų muzika, grojama gyvai“, – aiškino valdininkai.

Į klausimą, kada visuomenei planuojama pristatyti galutinį koncertų salės projektą, jie atsakė miglotai.

Savivaldybė kartu su projektuotojais atliks visas, kaip numato įstatymas, privalomas viešinimo procedūras, jų metu visuomenei bus pristatyti ir, jei būtina, koreguojami projekto sprendiniai. Kada tai bus – neaišku.

Tikslių terminų dar nėra

Nors Profsąjungų rūmai su žeme sulyginti beveik prieš metus, naujo statinio statybų darbų pradžia taip pat neaiški, nors griaunant buvo žadama, kad koncertų salė tuoj bus pradėta statyti ir nėra ko delsti.

O iš tikrųjų šiuo metu tik deramasi dėl projektavimo darbų termino. Preliminariai planuojama, kad statybų rangos konkurso paskelbimo terminas galėtų būti 2021 metų pabaiga arba 2022 metų pradžia.

Kiek laiko užtruks konkursas, ar savivaldybė nebus įpainiota į teisinius ginčus, valdžia apie tai net nešneka.

Ji nieko negali pasakyti apie galutinį koncertų salės projekto įgyvendinimo terminą.

Esą dėl projektavimo paslaugų realizavimo terminų dar yra deramasi.

O paskutinis atsakymas – išties pribloškiantis. Jeigu buvo žinoma, kad projekto įgyvendinimas užtruks ne vienus metus, kodėl buvo skubama nugriauti Profsąjungų rūmus?

Savivaldybės žodžiais, buvo numatyti pinigai Kultūros ministerijoje ir buvo nurodyta juos panaudoti net nesidairant geresnes sąlygas siūlančių rangovų.

Konkursą lydėjo teismai

Profsąjungų rūmų griovimo konkursas baigėsi skandalu. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad bendrovė „Statybų kodas“ konkurso laimėtoja buvo pripažinta neteisėtai.

Dėl to teismas savivaldybei skyrė 55,3 tūkst. eurų baudą.

Pasak teismo, pagal konkurso sąlygas įmonė turėjo įrodyti atlikusi 2,5 mln. eurų vertės griovimo darbų, tačiau ji įrodė jų atlikusi už kur kas mažesnę sumą.

Tuo metu įmonė „Vilniaus betono demontavimo technika“ teisme siekė grįžti į konkursą.

Jos pasiūlymo vertė buvo 523,3 tūkst. eurų mažesnė nei konkurso laimėtojos.

Maždaug 1,84 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Statybų kodas“ savivaldybė pasirašė praėjusių metų spalio pradžioje. Įmonė nugriovė trijų aukštų pastatą ant Tauro kalno, kur nuo 1963 metų veikė Profsąjungų rūmai.

Griovėjai dar primokėjo

Savivaldybė permokėjo už Profsąjungų rūmų griovimą, o kiek anksčiau Vilniaus pataisos namų gamybos bazės statinių sulyginimas su žeme mokesčių mokėtojams nieko nekainavo.

Tai priminė teisingumo ministro patarėja Rita Grumadaitė ir pažymėjo, kad valdžios institucijoms rinktis paslaugų teikėjus reikia labai atsakingai.

Kai 2019 metų balandį buvo paskelbtas pataisos namų gamybos bazės Drujos gatvėje 39 statinių griovimo konkursas, iš pradžių viena įmonė siūlė darbus atlikti už 50 tūkst. eurų.

Palyginti su Profsąjungų rūmų griovimo kaina, tai taip pat nedidelė suma.

Tačiau Kalėjimų departamentas nutarė neskubėti.

Anot R.Grumadaitės, itin priekabiai konkurso dalyvių pateiktus dokumentus tikrino Korupcijos prevencijos skyrius.

Griauti pastatus patikėta įmonei „Vaidva“, kuri kartu su „Statybų kodu“ atliko ir Profsąjungų rūmų griovimo darbus.

R.Grumadaitė pasakojo, kad pastatus apžiūrėję įmonės atstovai rado daug metalo laužo.

Apskaičiavę, kiek jį pardavę gaus, jie pažadėjo ne tik pastatus nugriauti už dyką, bet ir dar sumokėti 13 tūkst. eurų.

Šie pinigai jau nukeliavo į Kalėjimų departamentą.

Darbas nebuvo sudėtingas

„Vaidvos“ Vilniaus padalinio vadovas Edvinas Pukinskas anksčiau skundėsi, kad Profsąjungų rūmų konstrukcijose nedaug metalo.

Vadinasi, ir pelnas jį pardavus nedidelis.

Bet čia pat jis prisipažino, kad Profsąjungų rūmai nebuvo sudėtingas objektas. Daug sudėtingesni – buvę gamybos pastatai. Tokie buvo Drujos gatvėje.

Be to, nugriovus visus pataisos namų gamybos bazės statinius susidarė 87 884 tonos statybinio laužo. Galima palyginti – nuvertus Profsąjungų rūmus statybinio laužo būta tik 30 tūkst. tonų.

Statybinis laužas – taip pat griovikų uždarbis. Jį sumalus gaminama skalda keliams tiesti. Ji parduodama kelininkams. Atrodytų, kad tuo požiūriu pataisos namų gamybos bazė – gardesnis kąsnis.

Tačiau panaršę dokumentus surasime, kad pataisos namų gamybos bazės griovikai turėjo surinkti ir išvežti net 108 tonas pavojingų atliekų – liuminescencinių lempų, tepalo talpyklų, asbestinio šiferio.

Atiduoti jas sunaikinti ar saugoti taip pat kainuoja.

Taip pat iš aprašų matyti, kad pataisos namų gamybos bazės teritorijoje buvo daug nedidelio ploto pastatų. O tai reiškia, kad juos griaudamas nepasitelksi galingos technikos, darbas ilgiau užtrunka.

Verslininkai, turėję reikalų su pastatų griovėjais, apskaičiavo, kad Profsąjungų rūmus buvo galima nugriauti už 900 tūkstančių eurų.

Didelė slėptuvė – vertingas objektas

Po Profsąjungų rūmais rastos sovietinės slėptuvės likimas taip pat neaiškus. Jis priklausys nuo projekto, kuris dar neparengtas.

Anksčiau savivaldybės atstovai kalbėjo apie unikalios slėptuvės išsaugojimą, jos atvėrimą lankytojams.

Kad tai būtų traukos objektas, įrodė netradiciniais maršrutais stebinantis gidas Albertas Kazlauskas. Jis su bendraminčiais Naujamiestyje įsigijo civilinės gynybos slėptuvę, į kurią dabar plūsta vilniečiai, trokštantys aštrių pojūčių ir nebijantys požemiuose likti vienui vieni.

Slėptuvė Naujamiestyje nebuvo pakeitusi savo paskirties iki pat jos savininkės bankroto 2016 metais. Ji nebuvo paversta sandėliu, kaip nutiko kitais atvejais.

Viduje buvo išlikę daugybė apsaugos priemonių, bet vertingiausia – veikianti ventiliavimo sistema. Ją reikėjo tiktai nedaug paremontuoti.

Paprastai slėptuvėse tokios sistemos būna išpjaustytos vagių ir parduotos metalo supirktuvėse.

Paklaustas, ar reikėtų išsaugoti slėptuvę po Profsąjungų rūmais, A.Kazlauskas neabejojo: „Tai gerokai už kitas slėptuves didesnis objektas, todėl jis savaime yra vertingas. Jį nugriauti visada suspėtume. Tokios slėptuvės panaudojimo galimybės plačios. Žinoma, kaip tai suderinama su naujo pastato architektūra, reikėtų spręsti projektuotojams.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.