Pernai rudenį Kovo 11-osios gatvėje prie kultūros centro „Girstutis“ buvo pradėtos naujos Ledo arenos statybos. Kauno savivaldybė paskelbė, kad naujas žiemos sporto kompleksas, kurį planuojama baigti statyti 2021 metais, bus puiki dovana miestiečiams.
Tačiau nauju objektu apsidžiaugė ne visi. Prie pat statybų aikštelės viename daugiabutyje įsikūrę kauniečiai netrukus pastebėjo, kad pradėjo skilti jų namo sienos. Gyventojai išsigando, kad pastatas nepradėtų griūti, nes įtarė, jog jis pradėjo irti dėl greta vykstančių statybų.
Ledo areną statančios bendrovės „Autokausta“ atstovas tvirtino, kad dėl naujų statybų greta esantys daugiabučiai negalėjo nukentėti, o iš daugiabučius administruojančios „Būsto valdos“ jokių skundų statytojai nėra gavę.
„Būsto valdos“ vadovas Rokas Drąsutavičius patikino, kad samdys ekspertą, kuris nustatytų, kokia yra namo būklė.
Tai ne pirmas atvejis, kai kylant naujiems pastatams greta gyvenantys kauniečiai skundžiasi, kad jų namai skyla.
Ne vieną įspūdingą statinį projektavęs architektas tvirtino, kad priežasčių, kodėl taip vyksta, gali būti ne viena.
Pastebi vis daugiau įtrūkų
Pernai rugsėjį Kovo 11-osios gatvėje, tuščioje plynėje, aplink kurią stovi keli sovietmečiu iškilę gyvenamieji daugiabučiai, prasidėjo naujosios Ledo arenos statybos.
Prie būsimo sporto komplekso esančiuose penkiaaukščiuose įsikūrę gyventojai iš karto pasijuto taip, lyg gyventų pačioje statybų aikštelėje, mat darbai vyko dieną ir naktį, žmonės ištisą parą buvo priversti kęsti triukšmą.
Tačiau tai nebuvo blogiausia, kas galėjo nutikti. Kovo 11-osios gatvės 32-ojo namo gyventoja Lena Rusinovič pasakojo, kad kaimynai netrukus pasiskundė, jog jų butuose ėmė skilinėti sienos, byrėti vonios kambariuose suklijuotos keraminės plytelės.
„Name yra šešios laiptinės, 100 butų. Aš gyvenu trečiojoje – vidurinėje – laiptinėje. Ir pas mane buvo girdėti ne tik nuolatinis triukšmas, bet ir buvo juntama vibracija, nuo kurios tarškėjo langai mediniais rėmais bei indai lentynose.
Netrukus kaimynai, kurie yra įsikūrę arčiausiai statybvietės, pastebėjo, kad jų butuose ir laiptinėje atsirado įtrūkų“, – pasakojo moteris.
Rimtos pagalbos nesulaukė
Kita šio namo gyventoja, įsikūrusi šeštojoje laiptinėje, arčiausiai statybų aiktelės, sakė, kad įtrūkų bute bei laiptinėje pastebėjo praėjusių metų spalio pabaigoje. Apžiūrėję namą gyventojai pamatė, kad ir dvi pastato fasado sienos įskilo, jose per visus aukštus atsirado nedideli plyšiai.
„Statybų metu jautėme stiprią vibraciją. Tikriausiai ji buvo dėl įrengiamų Ledo arenos pamatų. Turbūt dėl to ir plyšiai namo sienose atsirado.
Kreipėmės į namą administruojančią įmonę „Būsto valda“, bet operatyvios reakcijos ir pagalbos nesulaukėme“, – apgailestavo L.Rusinovič ir jos kaimynės.
Praėjus mėnesiui ant daugiabučio fasado plyšių buvo uždėtos specialios plombos – galima matyti, ar ertmės didėja ir kaip sparčiai tai vyksta.
Baiminasi namo griūties
Gyventojai ne tik išsigandę stebi plombas – jiems nerimą kelia ir kitos aplinkybės.
„Statybų metu „Autokaustos“ atstovai po žeme atrado upelį. Jie viešai gyrėsi, kad jo vagą nukreipė kita linkme. Bet mes nežinome, kur jis nukreiptas, ar vanduo neplaus namo pamatų.
Jei vanduo kenks pamatams, o namo sienos jau įskilusios, nelaimė gali būti neišvengiama“, – svarstė L.Rusinovič.
Daugiabučio gyventojai tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į „Būsto valdą“. Įmonės atstovai žadėjo samdyti ekspertą, kad ištirtų namo būklę, bet joks ekspertas prie namo, gyventojų žiniomis, nesilankė.
Nuo to laiko, kai gyventojai pastebėjo įtrūkusias sienas, praėjo metai.
L.Rusinovič ir jos kaimynai baiminasi, kad daugiabutis nesulauktų tokio pat likimo, koks ištiko Biržiškų gatvės 11-ąjį namą. Šis daugiabutis buvo pradėjęs smarkiai skilti ir vos nesugriuvo.
Kaltę įrodyti nėra lengva
Bendrovės „Būsto valda“ vadovas R.Drąsutavičius aiškino, kad pastebėjus, jog Kovo 11-osios gatvės 32-ojo namo fasade ir pastato viduje atsirado plyšių, ant sienų pritvirtinti specialūs įrenginiai, kurie padeda stebėti, ar situacija blogėja.
„Iš pradžių gyventojai patys ketino samdyti ekspertą, kad jis nustatytų, kodėl atsirado plyšiai ir kiek jie pavojingi.
Tačiau reikiamos kvalifikacijos specialisto jie nerado“, – sakė R.Drąsutavičius.
Tada „Būsto valda“ ėmė ieškoti tokio eksperto.
„Visi statybų specialistai mums teigė, kad patvirtinti, jog plyšiai pastate atsirado tikrai dėl greta vykstančių statybų, beveik neįmanoma.
Norint tai įrodyti naujojo objekto statytojai turėtų vėl pakartotinai sukelti tokią vibraciją ir ji turėtų trukti tiek laiko, kiek truko per intensyviausias statybas. Tik tada būtų galima matyti, ar gretimo namo plyšiai didėja ir kaip tai vyksta.
Manau, kad nė vienas statytojas to daryti nesutiks. Net jei tai ir būtų padaryta, namui kiltų dar daugiau pavojaus“, – svarstė „Būsto valdos“ vadovas.
R.Drąsutavičius tikino, kad kol kas matomi plyšiai yra paviršiniai, todėl grėsmės namui galbūt nėra.
„Vis dėlto gyventojams pasiūlėme surasti statybų ekspertą, kuris nustatytų namo būklę.
Praėjusią savaitę, penktadienį, pranešėme, kad jo paslaugos viso namo gyventojams kainuotų 900 eurų. Laukiame, ar gyventojai su tokia kaina sutiks“, – sakė R.Drąsutavičius.
Senų namų taip netvirtino
Biržiškų gatvėje 11-uoju numeriu pažymėto penkiaaukščio avarinė būklė buvo pripažinta dar 2015 metais – pastate buvo įtrūkų ties langų angomis ir lauko sienose. 2019 metų vasarą grėsmę gyventojams sukėlė nuo butų pertvarų atitrūkusios laiptų aikštelės, suskilinėjusios pertvaros.
Dėl namo defektų ir pavojaus jo gyventojams 20 butų šeimininkai turėjo pusmečiui palikti būstus. Jie į savo namus grįžo tik šiais metais.
Šio namo administratorė taip pat yra bendrovė „Būsto valda“. Jos vadovas sakė, kad šiuo metu aplink tą namo dalį, kuri nebuvo avarinės būklės, įrengtas drenažas, lietaus nuotekų ir jų surinkimo sistemos.
Darbai vyksta aplink tą namo dalį, kuri buvo avarinės būklės. Namo pamatai tvirtinami gręžiant polius į žemę. Dalis jų jau įtvirtinti, virš jų įrengiamas naujas drenažas ir vandens nuotekų surinkimo sistema. Atlikta apie ketvirtadalį šių darbų.
„Iki šiol dar niekam nėra tekę tvirtinti seno namo pamatų tokiu būdu, todėl tai – precedento neturintis darbas. Jį nuolat kontroliuoja ir tikrina ekspertai.
Manau, kad darbai gali būti baigti šių metų pabaigoje“, – vylėsi R.Drąsutavičius.
Kreipėsi į prokuratūrą
Biržiškų gatvės 11-ojo daugiabučio remonto darbams jau išleista per 131 tūkst. eurų, iš jų beveik 20 tūkst. skyrė savivaldybė. Aiškindamasi, dėl kieno kaltės name susidarė tokia situacija, Kauno savivaldybė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimų nusikalstamų veikų. Nustačius kaltininkus bus reikalaujama, kad jie atlygintų padarytą žalą.
Savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė sakė, kad prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Su gyventojais susitarti pavyko
Gintautas Natkevičius
Architektas
„Karaliaus Mindaugo prospekte 2017–2019 metais statant mano architektų biuro projektuotą verslo centrą „Sqveras“ problemų buvo kilę net su gana toli nuo statybvietės stovėjusio daugiabučio gyventojais. Gręžiant naujojo pastato polius to namo gyventojai pasiskundė, kad jų pastato sienos taip pat ėmė skilti.
Drauge su ekspertais apsilankius daugiabutyje iš tiesų buvo matyti, kad namo sienos ir rūsio patalpos pradėjo skilinėti.
Ekspertai nustatė, kad taip nutiko dėl to, jog tame name ankstesni gyventojai arba statybininkai, rūsyje įrenginėję naują šildymo sistemą, išgriovė rūsio laikančiąsias konstrukcijas. Gali būti, kad naujų statybų metu problema ir išryškėjo. Buvo nuspręsta, kad reikia sutvirtinti gyvenamojo namo pamatus, jį visą suveržti.
Kol šie darbai buvo vykdomi, verslo centro statybos buvo sustabdytos.
Verslo centro statytojai drauge su pastatą stačiusiais rangovais bendrove „YIT Lietuva“ sutiko padengti dalį daugiabučio remonto darbų, dalį padengė draudimo bendrovė. Konfliktų su gyventojais pavyko išvengti.
Statant verslo centrą poliai į žemę taip pat buvo gręžiami. Tai buvo daroma naudojant specialius apsauginius vamzdžius, į kuriuos įtvirtinami grąžtai. Tai neleidžia irti aplink esančiam gruntui. Naudojant šias priemones ir dar dirbant lėtai, jokios vibracijos nejaučiama. Tiesa, tokios priemonės naudojamos rečiau, nes jos kainuoja ir darbai vyksta lėčiau.
Vertindamas bet kokius teiginius, kad pastatai, greta kurių kyla nauji namai, gali skilti būtent dėl statybų, būčiau atsargus. Dažnai skilimas prasideda ne tik dėl naujų statybų, bet ir dėl įvairių kitų veiksnių.“
Polių įrengimas pakenkti negalėjo
Audrius Pakėnas
Bendrovės „Autokausta“
projektų vadovas
„Prieš pradedant naujosios ledo arenos statybas buvo apžiūrėti visi aplink statybvietę esantys namai.
Rudens pradžioje drauge su antstoliu apžiūrėjome visus namus ir užfiksavome jų būklę. Iki šiol nesame gavę jokių oficialių kreipimųsi ar skundų nei iš jų gyventojų, nei iš pastatų administratorių.
Jei gyvenamojo namo siena iš tiesų skilo, kodėl taip nutiko, turėtų aiškintis tą namą administruojanti įmonė.
Statybų metu Ledo arenos pamatų poliai buvo gręžiami į žemę. Dėl tokios technologijos vibracija nekyla ir pakenkti aplink esantiems statiniams negali.
Vibraciją gyventojai galėjo jausti dėl to, kad speciali technika trombavo naujai įrengiamos aikštelės gruntą, bet ir šis darbas aplinkiniams namams nėra pavojingas.
Upelis gyventojams grėsmės taip pat nekelia. Jis buvo kanalizuotas.
Kadangi tai buvo padaryta dar sovietmečiu, vamzdynai jau buvo pasenę.
Įrengiant naujus vamzdynus upelis buvo nukreiptas tarp namų, jis teka naujais patikimais vamzdžiais devynių metrų gylyje po žeme.
Jei iš gyventojų skundų gautume, situaciją tikrintume.“
