„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas komentavo, jog vieni segmentai pandemijos metu atsigauna daug greičiau, kiti – susiduria su didesniais iššūkiais, kuriuos lėmė pasikeitęs gyventojų ir verslo elgesys.
Pastaruosius mėnesius išpopuliarėjo darbas iš namų, prekyba internetu, kas lėmė pagrindinius pokyčius NT rinkoje. Šiandien neaišku, koks bus biurų augimo potencialas, kalbant apie prekybą internetu – prekybos, logistikos segmentų ateitis. Visgi gyvenamasis NT, taip pat ir komercinis, nukentėjo daug mažiau nei buvo prognozuota.
Tarptautinės NT konsultacijų bendrovės tyrimų ir analizės paslaugų grupės vadovas Baltijos šalyse Mindaugas Kulbokas kalbėjo, jog NT gyvena transformacijos būsenoje, nežinomybėje. Pirmojo karantino metu žmones veikė baimės, jie nežinojo, kas bus toliau, vasarą, atsipalaidavus, biuruose žmonių padaugėjo, o noras įsigyti būstą tapo nauja norma. „Įsigyjamo būsto skaičiai švelniai šokiruoja“, – kalbėjo M.Kulbokas.
„Daug įmonių šiandien dar nesiryžta atsisakyti biurų, nes pandemija baigsis ir reikės dirbti dar kokybiškiau, kad atidirbtų tai, ką šiuo metu praranda. Darbuotojams leidžiama rinktis, kaip dirbti – iš namų ar biure. Biurai – paslaugos kūrimo dalis, taip, kai kuriais atvejais žmonės produktyvesni namuose, nei darbo vietoje, nes visų situacija skirtinga. Svarstoma, kaip ateityje biurai bus naudojami, kaip bus užtikrinta saugi aplinka“, – prognozavo M.Kulbokas.
Anot Ž.Maurico, tikėtina, kad maždaug 80 proc. nuomininkų ateityje sumažins savo biurų plotus maždaug 20 proc., tačiau visai neatsisakys.
Ekonomisto teigimu, Vilnius vienas pigausių miestų – verslui, čia palyginti pigus NT, taigi, išlieka perspektyva pritraukti didesnių rinkos žaidėjų iš užsienio, tarkime, Londono, kur jau dabar didžiausios įmonės svarsto, ar jiems reikalinga nuomotis itin brangų biurų plotą. O štai skandinavai Lietuvos nė neskaito kaip užsienio rinkos, jiems čia – namų rinka. Klausimas kitas, ar turime pakankamai darbo jėgos.
Būtent jos Lietuvoje pradeda trūkti, tačiau yra galimybių pritraukti emigrantų, nemaža dalis jų karantino metu faktiškai darbavosi Lietuvoje iš namų, kai kurie, tikėtina, nebegrįš į pradines darbovietes. Londonas, Paryžius – labai brangūs miestai, kuriuose gyvenimo kokybė nėra labai gera, čia Vilnius būdamas pigesniu miestu turi savų privalumų. Palyginimui, Lisabonoje, kur atlyginimų lygis panašus į Vilniaus, nuoma brangesnė du ar tris kartus.
Anot M.Kulboko, kitas Vilniaus pranašumas – susisiekimas, kuomet kelionės į kino teatrą nereikia planuoti prieš dieną kaip Londone.
Ekspertai sutaria – kokybiniai dalykai žmogui tampa vis svarbesni, taigi, ir būstas tampa tvirtove. Būtent šis požiūris šiuo metu skatina įsigyti būstą, tokiu būdu jaustis psichologiškai ir morališkai geriau.
Šis laikotarpis paskatino kuo greičiau imtis pokyčių. Jei įmonės planavo investicijas, savo sprendimus įgyvendino žaibiškai.
Po kelerių metų, M.Kulboko žodžiais, biurų rinka bus saugi vieta, kur gali dirbti be katinų, šunų ir vaikų, kur gali pasitarti su kolegomis, kur vadovai gali sukoncentruoti komandas, vieta, kur Vilniuje tampa įprasta praktika, darbo vietoje gali naudotis sporto klubu, ilsėtis – viskas bus reikalinga ir ateityje. Vilniuje naujų biurų projektai – pasaulio lygio, nes juos kuriant sudedama viskas, kas geriausia.
Ž.Maurico manymu, biurai ateityje konkuruos su namais. Jei biuras nebus draugiškas, jaukus, jis nebus populiarus.
Butų plotai pastaruoju metu irgi buvo mažinami, laikantis principo „gyveni centre ir džiaukis“, užsienyje tokie būstai vadinami studijomis, net ne butais – tas turėtų keistis. Žmonės vis aktyviau rinksis individualius namus. O biuruose nebebus aktuali lokacija, t. y. centrinė miesto dalis, daug svarbesnė bus kokybė.
Darbdavys biure, M.Kulboko žodžiais, ir toliau stengsis sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojas jaustųsi kaip namie, nes kitaip biurus išstums namai. Visgi darbo vietų neatsisakys.
