Dėl Studentų g. 41
Bendrabutis Studentų g. 41 yra miesto centre ir yra matomas nuo Geležinio Vilko g., Neries pakrantės bei kitų apžvalgos taškų, todėl jo galimai plėtrai būtų keliami aukšti architektūriniai bei urbanistiniai reikalavimai. Šio pastato santykio principai teritorijoje privalo atitikti urbanistinį kontekstą – teritorijoje susiklosčiusį, būdingą užstatymo aukštingumą.
Aukščio apribojimai siejami su Neries upės dešinio kranto išklotinės saugojimu, taip pat išsaugant vizualinius ryšius tarp Šeškinės šlaitų ir centrinės miesto dalies. Numatant pastato plėtrą privaloma atkreipti dėmesį į esamus funkcinius ryšius teritorijoje ir juos tobulinti.
Žemės sklypui Studentų g. 41 galioja Žvėryno šiaurinės dalies detalusis planas, kuris numato 5 aukštų pastato aukštingumą, yra galimybė rekonstruoti esamus pastatus, įrengiant mansardinius aukštus. Tad jeigu būtų nagrinėjama galimybė didinti pastato aukštingumą, būtų reikalinga atlikti detaliojo plano korektūrą.
Dėl Birutės g. 1
Buvusios infekcinės ligoninės kompleksas, Birutės g. 1, Vilniuje buvo statytas 2 etapais: 1904–1905 m. ir 1912–1914 m., istorizmo stilistikos, architektai Vaclovas Michnevičius ir Boleslovas Stankevičius, ir yra pripažintas vertingu pagal savo architektūrą, urbanistinį sprendimą kraštovaizdį bei želdynus, todėl įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Pagrindinis pastatas ir kapitalūs ūkiniai pastatai gali būti restauruojami ir pritaikomi visuomeninei ar komercinei paskirčiai, kiti pagalbiniai menkaverčiai pastatai gali būti griaunami ir statomi nauji, neviršijant esamų pastatų aukštingumo konteksto. Prieš tvarkymo projektavimo darbus reikėtų atlikti istorinius fizinius pastatų komplekso tyrimus (nepamirštant ir teritorijos tyrimų dėl infekcijų), tikslinti vertingąsias savybes. Gali prireikti Žvėryno pietinės dalies detaliojo plano korekcijos.
Šios teritorijos plėtrai svarbi Žvėrynui būdinga užstatymo tipologija, želdynų apsauga bei nustatytų vertingųjų savybių išsaugojimas. Šiuo metu teritorijoje yra vertingų želdinių – auga uosiai, klevai, brandūs ir žvėryno charakterį atliepiantys vaismedžiai, taip pat yra keliasdešimties metų amžiaus tujų, kurios pasiekusios 10–12 metrų aukštį ir net peraugusios kai kuriuos pastatus, o sklypo centrinėje dalyje – pelkinis ąžuolas.
Sklype esančios laidžios dangos, medžiai ir žoliniai augalai kuria aukštą ekologinį potencialą, kuris vertinant būsimą užstatymą bus mažinamas. Siekiant kad būtų kuo švelnesnė įtaka esamai gamtinei situacijai, bet suprantant ir tai, kad ši miesto vieta tinkama ir reikalinga šiuolaikinei paskirčiai ir architektūrai – užstatymo sprendiniai turėtų koreliuoti bendrame Žvėryno kontekste ir išlaikyti maksimaliai galimą gamtinį ir ekologinį potencialą.
Todėl, planuojant užstatymą, reikėtų maksimaliai atsitraukti su antžeminės statybos zona nuo sklypo ribos, kuri lygiagreti upei – tokiu būdu paliekant atvirą erdvę ir galimybę panoramų apžvelgimui be galimo šlaito erozijos.
Detaliojo plano sprendiniai po beveik visu sklypu leidžia požeminį užstatymą, tačiau pasitelkus konstrukcinius sprendimus viduryje sklypo išsaugotas pelkinis ąžuolas priduotų kokybinės vertės. Planuojant sklypo žolines dangas – daugiamečių žolinių augalų plotai ir krūmų grupės kurtų teritorijos bioįvairovę, atlieptų „kaimiškajam“ Žvėryno įvaizdžiui ir santykyje su šiuolaikine architektūra suskambėtų inovatyviai.
Formuojant Vytauto gatvės perimetrinį užstatymą reiktų atidžiai įvertinti senuosius medžius ir ypač tuopas ir jei būtų priimtas sprendimas jų šalinimui ties sklypo riba būtina formuoti nepertraukiamą želdinimą medžių (uosių, klevų) juosta su pomedyje sodinamais krūmais.
