Baiminantis, kad dėl sniego sankaupų nepasikartotų panaši situacija, Vilniaus miesto savivaldybė vietoje bendrijos ištiestų apsauginių juostų sumontavo tvorą aplink visą daugiabučio teritoriją.
„Šio daugiabučio istorija yra priminimas visiems vilniečiams, kaip svarbu rūpintis savo turtu. Gyventojai dažnai pamiršta, kad jiems priklauso ne tik tai, kas sukaupta buto viduje, bet ir namo inžinerinės sistemos, fasadai.
Daugelį metų veikiančiomis renovacijos programomis vilniečiai naudojasi vangiai, o kai nutinka nelaimė – susigriebia. Bet taip būti neturėtų, nes pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Būklė bloga, o lėšų tvarkymui – nėra
Pasak vicemero, dabartinė namo Architektų gatvėje būklė – labai bloga. Daugiabutyje yra 128 balkonų atitvarai, iš kurių 38 – avariniai.
Šiuo metu bendrija yra demontavusi įėjimo į namą stogelį ir vieno buto avarinės būklės balkonų atitvarus bei jų vietose įrengusi naujas, lengvesnes konstrukcijas, tačiau skubos tvarka reikia atlikti dar 23 avarinių atitvarų demontavimą ir sumontuoti naujus laikinus atitvarus.
Nors po įvykusios nelaimės gyventojai sutiko imtis namo renovacijos, iki statybos darbų pradžios laukia daugybė procesų. Įprastai nuo pirmojo balsavimo iki renovacijos pradžios praeina nuo vienerių iki dvejų metų. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ atstovų teigimu, net tvarkant daugiabučio modernizacijos dokumentus prioriteto tvarka, renovacija anksčiausiai galėtų prasidėti 2021 m. rudenį.
Tuo tarpu avarinės būklės balkonų demontavimo būtina imtis jau dabar. Skaičiuojama, kad preliminari darbų kaina galėtų siekti 63 tūkst. eurų, tačiau bankai bendrijai neišduoda paskolos pavienėms daugiabučio namo atnaujinimo priemonėms.
Gyventojai žvalgosi į savivaldybę, bet ši neturi teisės finansuoti privačių daugiabučių remonto visų vilniečių sąskaita. Taigi dėl savo turto būklės butų savininkai yra patekę į sudėtingą padėtį.
Dėl saugumo aptvėrė tvora
Šiuo metu daugiabučio gyventojams uždrausta naudotis balkonais. Kurį laiką teritorija buvo aptverta „stop“ juosta, tačiau savivaldybė, įvertinusi tokios apsaugos priemonės neefektyvumą, savo iniciatyva ėmėsi papildomų apsaugos priemonių – aplink namą buvo sumontuota segmentinė tvora.
„Užtikrinti praeivių saugumą turi bendrija, bet šiuo metu gyventojai visas turimas lėšas atideda remontui, todėl teritorija buvo aptverta pigiausiu būdu.
Techniškai – viskas tvarkinga, tačiau puikiai suprantame, kad juostą žaisdami gali pakelti ar perlipti vaikai, be to, juostos gali nutrūkti dėl tirpstančio sniego apkrovos. Visą tai apsvarstę, nusprendėme pastatyti tvorą“, – paaiškino V. Benkunskas.
