Vamzdynus, kabelius, vandentiekio ir kanalizacijos šulinius, dujotiekio sklendes ar daugybę kitų po žeme išsiraizgiusių komunikacijų žymintys stulpai su informacinėmis lentelėmis – kaip kokio šventojo statulos.
Jų negalima nei perkelti, nei panaikinti, kad ir kaip baisiai jos atrodytų.
Pėstiesiems, dviratininkams ir komunalininkams kliūvančius stulpus, pasirodo, galima įrengti be savivaldybės leidimo, nors kitais atvejais valdžiai nepritarus nė piršto negali pajudinti.
Negana to, gatvėse, viešosiose erdvėse dar nuo sovietmečio pilna aprūdijusių, nykiai atrodančių elektros skydinių, troleibusų kontaktinio tinklo spintų, ventiliavimo šachtų, kurių seniai nebereikia.
Tačiau miestas ir prieš šias senienas bejėgis.
Projektuotojai nesprendžia
Projektuojant gatves ar viešąsias erdves niekas projektuotojų ar architektų neklausia – patinka ar ne jiems visokie inžineriniai įrenginiai, požemines komunikacijas žymintys stulpai.
Nėra jokių standartų, kiek tokių stulpų gali būti tam tikrame sklype – nors ir visas miškas.
Tai patvirtino ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ komunikacijos specialistė Gintarė Kubiliūtė: „Šiuos klausimus sprendžia atitinkami tinklai, kurie juos eksploatuoja ir stato.“
Ką ten požeminių komunikacijų stulpai. „Vilniaus planas“ net neturi teisės spręsti, ar kelio ženklai nedergia miestovaizdžio.
Todėl ir kelio ženklai įrengiami ant trijų ar keturių stulpų, nors pakaktų vieno, todėl ir gatvės bei pėsčiųjų perėjos šviestuvai kabinami ant skirtingų atramų, nors jos statomos šalia, vos ne susiglaudusios.
Kokia prasmė gatves, viešąsias erdves prismaigstyti tokių ženklų, kai šiuolaikine įranga galima nesunkiai nustatyti visas požemines komunikacijas?
Padeda likviduoti avarijas
Požeminių komunikacijų ženklus gaminančios įmonės „Poliforma“ vadovo Egidijaus Janušaičio žodžiais, kai situacija ekstremali – kilęs gaisras, potvynis, dujotiekio ar vandentiekio avarija, ne laikas su įranga ieškoti požeminių komunikacijų.
Tada gelbėtojams padeda informacinės lentelės. Ir jas naudoja visas pasaulis, todėl ir Lietuvoje dar kurį laiką turėtų išlikti.
Gausu sovietinio palikimo
E.Janušaitis pats stebėjosi, kad daug savivaldybių užsako sovietinio, dar 1965 metais patvirtinto standarto informacines lenteles.
Tiesa, Vilniaus savivaldybė jau naudoja Europos Sąjungos standarto požeminių komunikacijų informacines lenteles, tačiau yra išlikę ir nemažai senųjų.
„Prie sovietinio standarto daugiausia pripratusios provincijos savivaldybės, o mes jokios įtakos neturime – esame tik gamintojai“, – kalbėjo E.Janušaitis.
Jis negalėjo tiksliai atsakyti, kiek yra įvairiausias požemines komunikacijas žyminčių lentelių, vadinamųjų reperių: „Manau, kad jų yra šimtai.“
Jos naudojamos jau daugiau nei pusę amžiaus, o gamybos technologija pasikeitė tik prieš keletą metų.
Anksčiau buvusius aliuminio ženklus dabar keičia dvisluoksnio plastiko. Robotizuota įranga jose išfrezuoja reikalingą piešinį.
Pasak E.Janušaičio, europėti pradėjo ir tos savivaldybės, kurios laikėsi sovietinio standarto, tad pastaruosius trejus metus informacinių lentelių gamybos užsakymų netrūksta.
Dauguma stulpų, ant kurių kabinamos informacinės lentelės, aprūdiję, neišvaizdūs, bet neseniai pasikeitė ir jų gamybos technologija.
Stovai sulenkiami jau iš cinkuoto vamzdžio, po to taškiniu būdu privirinama visa konstrukcija.
Virinimo vietos užpurškiamos skystu cinku, todėl naujo tipo stovai atsparūs korozijai, ultravioletiniams spinduliams.
Pilkas elektros skydines sustatė chaotiškai
Kodėl visos elektros skydinės, šviesoforų valdymo spintos dažomos vienoda pilka spalva? Toks klausimas kilo ne vienam vilniečiui. Beje, jos dabar perdažomos dar niūresne tamsiai pilka spalva.
Bet didžiausia bėda, kad tos didžiulės metalinės spintos kyla chaotiškai – prie sankryžų, prie pat šaligatvių ir trukdo tvarkymo darbams, tampa vizualine tarša.
Prie kiekvieno namo įrengiamos elektros skydinės užkliuvo ir rekonstruojamos Giedraičių gatvės gyventojams (nuotr.). Kai pradėjo aiškintis, sužinojo, kad jų vietos suderintos su Kultūros paveldo departamentu.
Kur paveldosaugininkai žiūrėjo, kai vieną elektros skydinės dėžę statė tiesiai prieš gyventojo langus, niekas žino.
Be to, gyventojams buvo pažadėta, kad elektros skydinės bus trijų spalvų, tačiau įrengus paaiškėjo, jog visos jos yra vienos.
Giedraičių seniūnaitis Miroslavas Bielinis priminė ir dar vieną susitarimą: tvoros prie namų turi būti ne aukštesnės kaip 1,2 metro, kad būtų galima apžiūrėti paveldo objektus. O elektros skydinės – net 1,7 metro aukščio. Joms aukščio reikalavimai nebuvo taikomi.
