Vieno sklypo, parduoto už kiek didesnę nei pradinę kainą, sutarties projektas suderintas tik šios savaitės pradžioje. O vienas sklypas iš tuomet buvusių aštuonių minėtoje teritorijoje parduotas pirmame, pernykštį spalį surengtame aukcione už gerokai didesnę kainą nei buvo nustatyta pradinė.
Dzūkijos sostinės teritorija Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtoje beveik prieš dvejus metus buvo sukėlusi aistrų dėl noro ją atiduoti buvusiems žemės savininkams, prireikė net prokurorų įsikišimo.
Už tris parduotus sklypus į savivaldybės biudžetą turi įplaukti per 130 tūkst eurų
Kovo pabaigoje Valstybės žemės fondo trečiąkart surengtame aukcione septyni sklypai Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje buvo parduodami už tą pačią pradinę kainą, kuri buvo ir pirmame pernykštį spalį vykusiame aukcione. Jų dydis – nuo daugiau kaip 20 arų iki beveik 55 arų. Jų visų pradinė pardavimo kaina – per 600 tūkst. eurų, o ji nustatyta pagal individualius vertinimus.
Du sklypai minėtoje teritorijoje esančioje Serbentų gatvėje parduoti už pradinę kainą, jų aukcionuose buvo po vieną dalyvį. Vienas maždaug 29 arų sklypas parduotas už šiek tiek daugiau nei 53 tūkst. eurų, kitas, kurio dydis – 26 arai, už maždaug 48 tūkst. eurų.
Šių sklypų pirkimo-pardavimo sutartys su Valstybės žemės fondu buvo suderintos tuoj po įvykusių aukcionų.
Sutarties derinimas užtruko dėl trečio minėtoje teritorijoje aukciono būdu parduoto beveik 55 arų sklypo Santaikos gatvėje. Dėl jo varžėsi du dalyviai, tad pradinė pardavimo 135 tūkst. eurų kaina padidėjo iki 165 tūkst. eurų, o sutartis buvo suderinta tik šios savaitės pradžioje.
Valstybės žemės fondas, siekdamas išsaugoti sklypų pirkėjų konfidencialumą, neatskleidžia net fakto, ar juos nupirko fiziniai ar juridiniai asmenys.
Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais valstybinės žemės sklypų pardavimą aukcionuose, pusė gautos sumos atitenka į valstybės biudžetą, pusė – į savivaldybių, kurių teritorijose yra parduoti sklypai, iždą.
Už dabar tris aukcionuose parduotus sklypus iš viso sumokėta beveik 267 tūkst. eurų. Tad į miesto savivaldybės biudžetą turi įplaukti per 130 tūkst. eurų.
Kadangi juos buvo galima įsigyti ir išsimokėtinai, ar pirkėjai tuo pasinaudojo? Valstybės žemės fondo teisininkės Sandros Staniulytės teigimu, ši aplinkybė taip pat neatskleidžiama: „Tačiau galiu pasakyti, kad, vadovaujantis atitinkamu Vyriausybės nutarimu, sklypams įsigyti išsimokėtinai numatytas maksimalus penkiolikos metų laikotarpis, mokant 5 procentų metines palūkanas. O jos taip pat pusiau dalijamos į valstybės ir savivaldybės biudžetus.“
Keturi žemės sklypai Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje pirkėjų nesulaukė ir trečiame aukcione. Ketvirtas jų aukcionas vyks birželio viduryje vėlgi už tą pačią pradinę kainą.
„Lidl Lietuva“ plėtros strategijos toliau nekomentuoja
Sėkmingiausiai miesto biudžetui buvo parduotas vienas sklypas minėtoje Dzūkijos sostinės teritorijoje pirmame Valstybės žemės fondo skelbtame aukcione, kuris vyko pernykštį spalį. Tai Serbentų gatvėje esantis beveik 57 arų žemės plotas už beveik 253 tūkst. eurų, o dėl jo varžėsi trys dalyviai. Pradinė 138 tūkst. eurų kaina padidėjo daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Miesto savivaldybė už parduotą šį sklypą jau metų pradžioje buvo gavusi per 120 tūkst. eurų ir pinigus planuoja panaudoti teritorijų planavimui.
Tad iš keturių parduotų sklypų Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje vietinis iždas uždirbo daugiau kaip 250 tūkst. eurų.
Sausį miesto savivaldybės administracija ir bendrovė „Lidl Lietuva“ yra sudariusios teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį dėl detaliojo plano koregavimo, kurio tikslas yra sujungti du sklypus, jų vienas – aukcione įsigytas Serbentų gatvėje. Taip pat sujungtam sklypui siekiama nustatyti komercinės paskirties naudojimo būdą. Pagal šią sutartį „Lidl Lietuva“ finansuoja detaliojo plano koregavimo rengimą.
Taip pat sausį savivaldybės Saugaus eismo komisijoje buvo svarstytas projektuotojų prašymas išnagrinėti projektuojamo prekybos paskirties pastato, esančio pirmame aukcione įsigyto sklypo adresu, ir kito sklypo, esančio Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje, projekto prisijungimo prie miesto gatvių sprendinius. Statytojas ir užsakovas – „Lidl Lietuva“.
Nors akivaizdu, kad ši bendrovė turi sąsajų su pirmame aukcione įsigytu sklypu minėtoje teritorijoje, tačiau jos atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė ir sausį, ir dabar pareiškė, kad plėtros strategija nekomentuojama.
Kaip sklypai atsidūrė Valstybės žemės fonde?
Visi aštuoni žemės sklypai Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje užima maždaug keturių hektarų plotą.
Praėjusios miesto tarybos kadencijos vadovai juos laikė pardavimui aukcionuose, pasibaigus žemės grąžinimo buvusiems savininkams procesui. Taip siekta praturtinti vietinį iždą.
Dėl šių sklypų 2019-ųjų rudenį buvo kilusios aistros tarp socialdemokratų miesto mero Nerijaus Cesiulio ir jau buvusio administracijos direktoriaus Rolando Juonio. Pastarasis sklypus minėtų gatvių sankirtos teritorijoje perdavė Nacionalinei žemės tarnybai nuosavybės teisėms atkurti. Apie tai sužinojęs meras dėl viešojo intereso gynimo – prarastų pinigų į miesto biudžetą – kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą.
Prokuratūrai pradėjus tyrimą, byla teismo nepasiekė, nes Nacionalinė žemės tarnyba atšaukė savo sprendimą sklypus Sudvajų, Likiškėlių ir Santaikos gatvių sankirtos teritorijoje suteikti buvusiems žemės savininkams.
Taip šie sklypai atsidūrė Valstybės žemės fondo aukcionuose.
Beje, pernykštį rudenį miesto tarybai dėl pareikšto nepasitikėjimo atleidžiant R.Juonį iš administracijos direktoriaus pareigų kilęs triukšmas dėl šių sklypų buvo įvardijamas kaip viena iš nepasitikėjimo priežasčių.
