A. B. Institucijos nutarimu nubausta už tai, kad būdama Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyriausiąja specialiste pagal pakartotinį statytojo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti neypatingosios kategorijos poilsio paskirties pastatą esantį Neringoje, 2020-10-22 paskelbdama subjektus, kurie privalo patikrinti Statinio projektą, ir nenurodydama privalomo subjekto – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (KPD) – pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 14 punkto reikalavimus. Už šį nusižengimą Institucijos nutarimu A. B. buvo paskirta 270 Eur dydžio bauda.
A. B. skundu nesutiko, kad padarė administracinį nusižengimą, ir nurodė, kad atlikdama pareigas patikrino nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypą su statiniais Neringoje, tačiau Išraše nebuvo jokių žymių apie tai, kad žemės sklypas su statiniais patenka į nekilnojamosios kultūros vertybės teritoriją.
Nei sprendimo priėmimo dieną (2020-10-22), nei šiuo metu Nekilnojamojo turto registre žyma apie specialiąją žemės naudojimo sąlygą – kad žemės sklypas yra nekilnojamosios kultūros vertybės teritorijoje – nėra įregistruota ir išviešinta.
Be to, statytojui 2019-07-04 Specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai bei 2019-07-11 Specialieji architektūros reikalavimai buvo išduoti anksčiau nei Kultūros paveldo registre buvo įregistruoti pakeitimai dėl pastato patekimo į nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės teritoriją.
Teismas, išnagrinėjęs skundą, išanalizavęs teisės aktus, reglamentuojančius statybos leidimų išdavimą, ir įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad nutarimą priėmusi institucija nenurodė imperatyvių teisės normų, kurias būtų pažeidusi A. B., išduodama statybos leidimą, taip pat nenustatė imperatyvių teisės normų reikalavimų, kuriuos būtų pažeidusi A. B., paskelbdama statinio projektą tikrinančius subjektus.
Kad Kultūros paveldo departamentas nebuvo įtrauktas kaip statinio projektą tikrinantis subjektas, lėmė tai, kad nebuvo pateikti duomenys nekilnojamojo turto registrui. Šiuo atveju Kultūros paveldo registro sąveika su Nekilnojamojo turto registru tinkamai neveikė.
Teismas pabrėžė, kad asmens atsakomybės ribos negali būti aiškinamos plečiamai, asmuo negali būti baudžiamas už tai, ko imperatyviai nenumato teisės aktai. Dėl nurodytų priežasčių Teismas Institucijos priimtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu nutraukė.
Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
