Romantiški maži miesteliai, kvapą gniaužiantys vaizdai ir nuostabus maistas. O būstas tekainuoja 1 eurą.
Keista, tačiau nedaugelis italų domisi šia galimybe. Kodėl? Atsakymo ieškojo BBC žurnalistai.
„Visada svajojau apsigyventi Italijoje. Išgirdęs apie už vieną eurą parduodamus namus, pamaniau, kad tai mano šansas pagaliau čia apsigyventi. Tačiau įsigytame name vanduo pradėjo bėgti pro stogą, kampuose atsirado plyšių. Jei šis namas nebūtų parduodamas už 1 eurą, tai būtų tiesiog dar vienas griūvantis namas Musomelyje.
Daugiau kaip 20 kaimų Italijoje namus pardavinėjo po eurą“, – vedžiodamas po apleistą namą žurnalistams pasakojo jį įsigijęs vyras.
„Mane suintrigavo daiktai, esantys čia“, – pasakojo kitas.
Tačiau, atrodo, kad šiuo projektu patys italai visai nesusidomėję. Kodėl? Tikroji namų už eurą kaina visiškai kita.
„Namų po eurą projektas startavo 2017 metais ir buvo labai sėkmingas“, – kalbėjo Musomelio mero pavaduotojas Toti Nigrellis. Užsieniečiai nupirko daugiau kaip 170 namų.
Dar 2007 metais meno kritikas Vittorio Sgarbis sukūrė projektą, kurio idėja buvo padėti apgyvendinti miestus po 1968-ųjų žemės drebėjimo bei pristabdyti kaimų nykimą. Šie per pastaruosius penkiolika metų prarado 2 mln. gyventojų.
„Atsispirdami nuo šios idėjos, stengėmės ją patobulinti. Prieš 30–40 metų Musomelyje gyveno daugiau kaip 20 tūkst. gyventojų. Šiuo metu daugiau kaip pusė žmonių paliko miestą. Kai kurie išvyko ieškoti darbo užsienyje ar šiaurės Italijoje, taigi, namai liko apleisti. Giminaičiai nusprendė geriau perleisti pusvelčiui nei mokėti nuosavybės mokesčius“, – pasakojo mero pavaduotojas.
Vienas tokio namo savininkų Danny McCubbinas pasakojo apie namus už eurą išgirdęs internete.
Musomelio gyventoja Tonia Brauer kalbėjo, jog ši idėja ją labai sudomino, ji iš karto pradėjo svarstyti, kuriame Italijos regione norėtų įsikurti.
„Mano pirmoji mintis buvo, kad tai per gerai, jog būtų tiesa“, – teigė namą už eurą nusipirkęs Markas Kopunas.
Šis projektas, anot Musomelio mero pavaduotojo, nuo pradžių buvo nukreiptas į tarptautinę auditoriją, nes italai tiesiog nenorėjo įsigyti namų Musomelyje. Valdžia suprato, kad užsieniečiai, kurie turi didžiąją itališką svajonę, norės keltis čia gyventi.
„Ką pamačiau būdama čia, kad čia labai gražu. Kraštovaizdis nuostabus, o žmonės – šilčiausi ir maloniausiai, kokius tik esu sutikusi“, – pasakojo Musomelyje apsigyvenusi moteris.
„Aš džiaugiuosi atpalaiduojančiu gyvenimo tempu, kuomet vadovaujiesi požiūriu, jog „ech, tai visiškai nesvarbu, kam stresuoti“. Šviečia saulė, jūra čia pat, puikus maistas ir vynas“, – antrino kitas naujakurys.
„Aistra, italai turi didžiulę aistrą“, – pridėjo trečiasis.
Visgi namai iš tikrųjų kainuoja daugiau nei pradinis euras. Pridėjus dokumentų tvarkymą ir mokesčius, kaina gerokai išauga.
Skaičiuojama, jog pirkėjas, nusprendęs įsigyti namą Italijoje, turės išleisti apie 4 tūkst. eurų, pradedant mokesčiais notarui ir baigiant agento mokesčiais, kurie siekia maždaug 400 eurų plius PVM. Už kitus dokumentus, kurių gali prireikti namui įsigyti, taip pat teks susimokėti.
Kai kurių namų būklė tragiška. Naujieji savininkai įsipareigoja jį renovuoti per trejus metus. Darbai kainuoja nuo 20 iki 80 tūkst. eurų. Kai kas reikalauja itin daug darbų, laiko ir pastangų. Pavyzdžiui, kai kuriuos namus reikia suremontuoti kapitaliai, pradedant nuo išorinių sienų.
Žiniasklaida skelbia: pirkite namą už kavos puodelio kainą. Tokia žinia sukėlė šiokį tokį chaosą. Anot tokių namų pirkėjų, turi būti realistas ir suprasti, į ką veliesi.
„Aš tikrai norėčiau, kad man patiktų ši vieno euro namų idėja ir tikrai norėčiau visa galva pasinerti į visą namo renovavimo procesą, bet mes galų gale suradome namą už 7 tūkst. eurų. Džiaugiamės radę būstą, kuris, nors ir nėra idealios būklės ir reikalauja remonto, jis gali būti atliktas tada, kada mes patys to norėsime“, – kalbėjo T. Brauer.
Italai kaip ir Tonia teikia pirmenybę namams įprastoje rinkoje, norėdami išvengti brangios renovacijos, kurią jie būtų įsipareigoję atlikti per trejus metus. Be abejo, italai suvokia realias namų kainas mažuose miesteliuose, ir būtent tai juos atbaido nuo namų už vieną eurą pirkimo. Su minimaliomis investicijomis įmanoma nusipirkti geresnės būklės namą.
„Aš buvau sujaudintas tos pradžios nuo nulio. Tai yra nuotykis“, – kalbėjo vienas savininkų.
Ne visiems kaimams pasisekė taip kaip Musomeliui. Šiauriau esančiame Correga Ligure miestelyje projektas sunkiai įsibėgėjo. Sunku surasti savininkus, kurie nori veltui atiduoti savo namus. Kitas sunkumas, su kuriuo susidūrė projekto organizatoriai, yra apleistų namų šeimininkų paieškos.
Taigi šis projektas miestelyje nebuvo sėkmingas, už eurą neparduotas nė vienas namas. Be to, projektas sulaukė nemažai kritikos, nes, pasak kai kurių kritikų, jis visai nepadeda didinti miestelių populiacijos, mat dauguma naujųjų savininkų atvyksta tik atostogų metu.
Pietuose esantis miestelis Teora sugalvojo dar kitokį modelį. Manoma, jog namai po eurą nepaskatins kraustytis į Teorą. Esą, tik pritrauks senjorų, kurie neprisidės užpildant vietas mokyklose, tačiau tokie sandoriai turės įtakos vietos nekilnojamojo turto kainoms.
Teoroje vietos valdžia apmoka nuomą atsikraustančiai šeimai, jei vaikas lanko vietos mokyklą. Taip pat nauji gyventojai atleidžiami nuo mokesčių.
Šis projektas tikrai atnešė teigiamų pokyčių, vos per kelis mėnesius atsikraustė 32 žmonės iš aplinkinių miestelių. Atsikraustė netgi žmonių iš Brazilijos, Argentinos ir Didžiosios Britanijos.
Be tokių projektų, miesteliai pasmerkti sunykti. Du kaimai apleisti dar nuo 1950-ųjų. Tikslas padaryti taip, kad toks likimas neištiktų nei vieno kito miestelio.
