Vyriausybės posėdyje kalbėjęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas priminė, jog įstatymo esmė – apmokestinti valstybės žemę, jei pastatai privatizuoti ir yra plečiami, didėja užstatymo tankis ir intensyvumas. Mokestis susijęs ir su žemės paskirties keitimu.
Visgi Vyriausybė turi ir savų siūlymų. Pirmasis – numatyti atlygį už teisę statyti valstybinėje žemėje sieti su statiniais ar įrenginiais, išskyrus laikinuosius statinius. Jei statant ar rekonstruojant esamus statinius didėja užstatymo plotas, atlygį siūloma apskaičiuoti pagal bendro ploto padidėjimą, bet ne daugiau kaip 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo rinkos vertės.
Nuomininkas mokestį turėtų susimokėti iki gaudamas statybų leidimą, o jei jis nereikalingas – iki statybų pradžios. 50 proc. atlyginimo būtų privalu sumokėti į valstybės biudžetą, tiek pat į savivaldybės. Siūloma atsisakyti 5 proc. dydžio mokesčio už žemės paskirties keitimą.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius akreipė dėmesį, kad atsiranda naujas reguliavimas, pakeisiantis plėtotojų galimybes vystyti objektus miestuose ir regionuose.
Valstybė, anot M. Statulevičiaus, ir dabar gauna naudos, mat jai priklausantys sklypai nėra apstatyti griūvančiais pastatais, sumokamas nemažas mokestis už nuomą, nekilnoajamojo turto mokestis. Dėl kuriamos infrastruktūros, kyla aplinkinių sklypų vertė. „Šią gerovę kuria privatus verslas.
Pasakyti, kad valstybė gauna per mažą naudą neteisinga. Mūsų nuomone, reguliavimas atsilieps būsto įperkamumui didmiesčiuose. Auga žaliavų, darbo jėgos kainos, nesinorėtų, kad valstybė dar papildomai iki 10–15 proc. pabrangintų būsto projektus. Vidutinis būstas, priėmus įstatymą, galėtų pabrangi 15–20 tūkst. eurų.
Siūloma apmokestinimą sumažinti nuo 105 iki 75 proc., bet jis vis tiek per didelis“, – komentavo LNTPA prezidentas.
Verslas siūlo sumažinti mokestį iki 50 proc. ir įvesti 3–4 metų pereinamąjį laikotarpį. Jis, anot M. Statulevičiaus, būtų gyvybiškai svarbus tiek verslui, tiek miestams, planuojant bendrųjų planų įgyvendinimą.
Balsuojant susilaikė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jai abejonių sukėlė neaiškumas dėl konversijos projektų. Sykiu ji sutinka, jog investuotojams, vystytojams, savivaldybėms reikia aiškumo.
Vyriausybė pateikė savo išvadą, diskusijos persikels į Seimą.
