Vilniaus valdžiai ūkiškumas nėra žinoma sąvoka: užsidirbti sugeba tik vienu būdu, bet jis ne amžinas

Perskaičiuota sąžiningai. Šį metų pradžioje paplitusį posakį privertė prisiminti nacionalinio stadiono istorija.

Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2021-07-08 15:11

Prieš savaitę kokį 37-ąjį kartą buvo džiugiai pranešta apie bandymus gaivinti nesėkmingai statytą ir dabar užkonservuotą nacionalinį stadioną – esą tai bus daugiafunkcis objektas, kuriame įsikurs tiek privačios, tiek valstybės institucijos.

Kaip ir anksčiau, vėl buvo užsimenama apie žymiausio Lietuvoje objekto statybos kainą. Ji siektų apie 94 mln. eurų.

Praėjusiais metais, kai apie nacionalinį stadioną buvo kalbama 36-ąjį kartą, šios garsenybės kaina buvo 78 mln. eurų. Tiesa, tada ji buvo nurodoma dar litais, bet pavertus eurais būtų buvusi tokia suma.

Vilniečiai tokį perskaičiavimą sutiko vangiai: et, koks skirtumas – 94 ar 194 milijonai. Juk vis tiek pradėjus įgyvendinti bet kurį statybos projektą kaina išsipučia. Taip pat ne vieno milijono prireikia brokui ištaisyti.

Kad nacionalinio stadiono statybos neužgultų mokesčių mokėtojų pečių, valdžia ramino: nuo 50 iki 70 mln. eurų galime išprašyti iš Europos Sąjungos fondų. Tik abejoti tokiais pažadais vertė pridedamas žodelis „preliminariai“.

37-ąjį kartą kalbant apie garsųjį objektą buvo dalijamasi planais, kas jame įsikurs. Pasirodo, kai kurios institucijos yra įsikūrusios netinkamose patalpose, todėl jos būtų perkeltos į pastatus aplink stadioną.

Tad stadionas apliptų reikalingomis ir nelabai valstybinėmis įstaigomis. O biurų pastatai stadioną apjuostų žiedu.

Kaip visada, užsiminta ir apie investuotojus. Neva stadionu susidomėjo vokiečiai, prancūzai ir vengrai.

„Jeigu viskas vyks, kaip suplanuota“, – taip pat būtinas sakinys prakalbus apie stadioną. Taigi, jeigu taip bus, projektavimo konkursą būtų galima skelbti jau balandį, statybų rangovo konkursą – kitais metais, o projektą baigti 2018-aisiais.

Nacionalinio stadiono istorija kai kuriems vilniečiams primena lietuvių tautos istoriją.

Stadionas buvo pradėtas statyti 1987 metais, kai šalia jo prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ niekas dar nė neplanavo.

„Akropolis“ iškilo, o stadiono pamatus ir laikančiąsias konstrukcijas apie 1993-iuosius teko užkonservuoti. 2008 metais į objektą metus 33,6 mln. eurų statybos atgijo. Tačiau darbai sustojo pasibaigus pinigams.

Ar neprimena lietuvių išgyvento sovietmečio su partijos planais, viltingo Atgimimo, sunkmečio? Tik kur atėjome, jei stadiono griaučiai lyg po rezistencijos kovų pokariu?

Kaip iš gausybės rago pasipylė valstybės ir savivaldybės valdomo nekilnojamojo turto pardavimo skelbimai. Ir ne kokio sukiužusio buto Vaivorykštės gatvėje, o didelių objektų.

Pasiūlymai viliojantys, nes pastatai parduodami kartu su nemenkais valstybinės žemės sklypais, kuriuos galima taip pat įsigyti arba išsinuomoti.

Žinoma, reikia turėti kelis milijonus, kad taptum nekilnojamojo turto puikioje strateginėje vietoje šeimininku.

Žemiausia kaina – Vilniaus psichiatrijos ligoninės komplekso pastato Naujojoje Vilnioje. Jį Turto bankas rugpjūčio pradžioje rengiamame aukcione pasiūlė įsigyti už 477 tūkst. eurų pradinę kainą.

Už tokią sumą – kone 1,5 tūkst. kvadratinių metrų vieno aukšto pastatas ir bemaž hektaro ploto sklypas Parko gatvėje. Čia turbūt ne vienam kiltų juoduoju humoru kvepiantis klausimas: „O su pacientais parduoda ar be?“

Taip, niūrus tai pastatas, kuriame dar nuo Rusijos imperijos laikų veikė psichiatrijos ligoninė. Atidaryta 1903 metais – ji vienu metu galėjo priimti iki tūkstančio pacientų.

Tarpukariu ligoninės pastatais naudojosi Lenkijos kariuomenė, per Antrąjį pasaulinį karą – naciai, pokariu – sovietai. Bet kaip verslui nekvepia pinigai, taip turbūt ir pastatai.

Gardus kąsnelis ir Vilniaus rajono policijos komisariato pastatas Herkaus Manto gatvėje. Buvusi policininkų būstinė šalia Kalvarijų turgavietės prieš kelias dienas parduota už 1,57 mln. eurų.

Tiek sumokėjęs neįvardytas pirkėjas gavo keturių aukštų 2 tūkst. kvadratinių metrų pastatą ir 0,25 kvadratinio metro sklypą.

Dar daugiau sumokėta už buvusį Lietuvos pašto logistikos centrą greta Vilniaus oro uosto – 2,17 mln. eurų. Jį įsigijo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „B4 Invest“.

Pastatas beveik 5,3 tūkst. kvadratinių metrų, dar beveik hektaro du valstybiniai sklypai, kuriuos leidžiama išsinuomoti.

Bet didžiausią sumą šią vasarą vykstančiose valstybinio turto išparduotuvėse paklojo su verslininku G.Žiemeliu susijusi farmacijos ir medicinos produktų gamybos ir prekybos bendrovė „Pharnasanta Group“ – 8,77 mln. eurų. Už tiek ji įsigijo 100 proc. Vilniaus metrologijos centro akcijų.

Kaip tyčia, Metrologijos centro pastatas yra šalia oro uosto, G.Žiemelio verslo imperijos pašonėje.

Specialistai paaiškintų, kad parduoti nekilnojamąjį turtą laikas palankus. Kainos kyla, vis primenama apie tuoj sprogsiančius jų burbulus.

Tik valstybei ir savivaldybei uždirbus milijonus, juos investavus į kitų valstybinių įstaigų pastatų statybas jie greičiau ir išgaruos. Juk statybų kainos taip pat milžiniškos.

Valstybinio ir savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimas išaugo ir dėl to, kad milijonai buvo ištaškyti suvaržymų metu. Apie tai „Sostinė“ rašė ne kartą ir ne du.

Šiai miesto valdžiai ūkiškumas nėra žinoma sąvoka. Todėl kito kelio užsidirbti, kaip tik parduodant nekilnojamąjį turtą, valdininkai nesugalvojo.

Tik kas bus, kai nebeliks ko parduoti? Ar kaip bendrabučio gyventojams, užsimaniusiems gyventi prabangiai, valdžiai neteks prašyti greitųjų paskolų?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.