Supaprastinus reikalavimus ir pagerinus finansavimo sąlygas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonėms bus lengviau pasinaudoti šia parama, o individualiai tvarkantiems nuotekas gyventojams bus paprasčiau rasti įmonę, kuri pasirūpintų jų sistemų prijungimu prie centralizuotų nuotekų tinklų.
„Liko visai mažai laiko įgyvendinti Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus, tad turime pradėti tvarkytis taip, kad nebeliktų taršių nuotekų duobių. Supaprastinome gyvenamųjų būstų prijungimo prie esamų nuotekų surinkimo sistemų subsidijų reglamentavimą ir kviečiame vandentvarkos įmones imtis aktyvių veiksmų, atsiliepti į šį kvietimą, o aglomeracijų gyventojus pasinaudoti viena paskutinių progų prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų. Tvarkydami nuotekas centralizuotai ne tik rūpinamės savo aplinka, bet ir mokame mažiau“, – sako aplinkos viceministras Darius Kvedaravičius.
Tvarkos apraše numatyta, kad paraiškas galės teikti viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Nustatyta, kad gyventojai gali būti prijungiami ir prie 2014-2020 m. ES lėšomis nutiestos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pirmoji subsidijos dalis bus išmokama iškart pasirašius sutartį, o antroji – įgyvendinus projektą.
Gyventojo sklype bus padengiama 100 proc. projekto išlaidų, o viešojoje teritorijoje – 70 proc. projekto išlaidų. Vidutinė subsidija vieno gyvenamojo būsto pajungimui yra 2,1 tūkst. eurų. Maksimali vienam projektui teikiama subsidija gali siekti 300 tūkst. eurų.
Liepos 2 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė kvietimą teikti paraiškas projektams, susijusiems su nuotekų surinkimo tinklų tiesimu ir prijungimu prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų, kai tinklai tiesiami per vartotojui nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį ar kitaip valdomą sklypą nuo centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, esančios viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje (valstybės ar savivaldybės teisėtais pagrindais naudojamoje teritorijoje), iki vartotojui priklausančio gyvenamo būsto.
Paraiškas pagal šį kvietimą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės gali teikti nuo šių metų rugpjūčio 2 d. iki spalio 1 d.
Projektai gali būti įgyvendinami vietovėse, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių ir kurios paminėtos Europos Komisijos Pagrįstoje nuomonėje, kadangi priemonė skirta Miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo trūkumams pašalinti.
Gyvenami būstai turi būti atrinkti pagal savivaldybės ir (arba) geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės nustatytą ir patvirtintą gyvenamųjų būstų prijungimo prie nuotekų surinkimo tinklų atrankos tvarką. Pareiškėjai iš anksto turės sudaryti preliminarias sutartis su gyventojais, kurių būstus numatoma prijungti prie nuotekų tinklų.
Atkreipiame dėmesį, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas įpareigojo savivaldybes iki 2021 m. kovo 1 d. pakeisti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus ir iki 2023 m. užtikrinti, kad aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. gyventojų nuotekų būtų tvarkomos centralizuotomis nuotekų sistemomis.
Kol kas prie centralizuotų nuotekų tinklų neprisijungė beveik 300 tūkst. gyventojų, nors ir buvo sudarytos sąlygos. Iki šiol pagal Miestų nuotekų direktyvos reikalavimus išvaloma tik 71 proc. komunalinių nuotekų.
Aplinkos ministerija rengia Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, kuriuo numatoma nustatyti pareigą individualiai tvarkantiems nuotekas asmenims prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai ji nutiesta iki asmens nuosavybės ribos. Neatlikus šios pareigos, grės baudos.
Aplinkosaugininkai tikisi, kad gyventojai bus sąmoningi, aktyviau jungsis prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos ir tokiu būdu mažins aplinkos taršą buitinėmis nuotekomis, prisidės prie geresnės upių, ežerų, jūros, požeminio vandens būklės.
