Žmogus prisiperka būstų, ir jie jam visiškai nekainuoja – politikams tai nepatinka, siūlo keisti esamą situaciją

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė.

Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė.<br>V.Balkūno nuotr.
Planus plėsti būsto apmokestinimą lėmė ne tik noras padidinti šio mokesčio pajamas ir skirti jas savivaldai, bet ir įnešti daugiau stabilumo į būsto rinką, kur stebimas spartus kainų augimas, teigia finansų ministrė.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 9, 2021, 11:46 AM

„Tai yra vienas iš reguliacinių instrumentų, nes jeigu žmogus prisiperka nekilnojamojo turto, ir jis jam visiškai nekainuoja, natūralu, kad tai tampa tiesiog patraukliu investavimo instrumentu. Žmogus vietoj to, kad kauptų pensijų fonduose ar investuotų į akcijas ar į dar ką nors, tiesiog perka nekilnojamąjį turtą ir tikisi, kad ateityje iš jo teks gyventi“, – interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė Gintarė Skaistė.

Ji taip pat pabrėžė, kad platesnis būsto apmokestinimas mažins spekuliacines tendencijas rinkoje.

„Galbūt kai kurie žmonės spekuliuoja, nusipirkdami laukia, kol kainos pakils, ir tada turtą parduoda. Gaunasi toks spekuliacinis mechanizmas, kuriame nekilnojamojo turto mokestis tampa papildomais kaštais. Žmonės tada tiesiog gerai pagalvoja, ar verta nekilnojamąjį turtą laikyti, jei išties jo nenaudoja“, – aiškino G. Skaistė.

Ministerija taip pat siūlo apmokestinti ir faktiškai nenaudojamą NT, kurio statyba nėra užbaigta.

„Yra tokių statybų, kurios vyksta po 20–30 metų, stovi vaiduokliai miestų centruose ir nėra apmokestinami. Mano nuomone, tai nėra gerai, neskatina sukti to nekilnojamojo turto, jį valdyti ir ten kažką veikti“, – tvirtino G. Skaistė.

Gyventojų NT apmokestinimo pokyčiai svarstyti Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje trečiadienį. Ministerija yra pateikusi kelias galimas alternatyvas – dauguma jų susiję su lengvatomis pagrindiniam būstui. Jį būtų galima apmokestinti mažesniu tarifu, visiškai neapmokestinti arba taikyti neapmokestinamąjį dydį.

Kaip viena iš alternatyvų siūlomas ir dabartinio būsto apmokestinimo modelio tobulinimas. Dabar šis NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5-2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

Šiemet iš būsto apmokestinimo planuojama gauti 7 mln. eurų pajamų, mokestį turėtų mokėti 12,6 tūkst. asmenų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.