Palangoje kopose iškilusių skandalingųjų dušinių istorija vėl keliauja į Vilniaus apygardos teismą – net ir susipažinęs su prokuratūros pateikta medžiaga žemesnės instancijos teismas nutarė, kad visuomenei įtarimų keliančios statybos tyrimas buvo objektyvus.
Pirmąjį NNTVA skundą atmetusiam apylinkės teismui Vilniaus apygardos teismas buvo išaiškinęs, kad Prokuratūros įstatymas numato, jog teismams skundžiamas prokuroro priimtas nutarimas, o ne jo aprašymas.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkosaugos klausimais prokuratūros nutarimus teisę skųsti turinti visuomeninė organizacija turėjo teisę susipažinti ir su pačių nutarimų turiniu.
Net jei nurodomas galimo viešojo intereso pažeidimas pareiškėjos interesų tiesiogiai nėra pažeidęs.
Sprendimą nuo visuomenininkų slėpti savo nutarimą prokuratūra grindė prieš trejus metus generalinio prokuroro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, pagal kurias tokiu atveju apsiribojama tik priimto sprendimo motyvų išaiškinimu.
Prokuratūra savo sprendimus nuo visuomenės slepia teisindamasi ir tuo, kad nutarime yra pateikiami duomenys apie privatų gyvenimą.
Vilniaus apygardos teismas atkreipė dėmesį, kad generalinio prokuroro įsakymu patvirtintos rekomendacijos negali pakeisti Prokuratūros įstatymo nuostatų, kuriuose jokių išlygų dėl besikreipiančio asmens interesų pažeidimo ar dėl kitų asmenų privataus gyvenimo duomenų nėra numatyta.
Į prokurorų atsikalbinėjimus dėl byloje esančių asmenų privataus gyvenimo duomenų aukštesnės instancijos teismas atkirto, kad tokie duomenys gali būti nuasmeninami.
Bet į apygardos teismo pastabas antrąkart visuomeninės organizacijos skundą nagrinėjusio Vilniaus apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė numojo ranka.
Paprasčiausias prokuratūros tyrimas dėl pajūrio kopose turtingo Klaipėdos verslininko žmonos pastatytos vilos virto kone valstybės paslaptimi.
Teisėja atkartojo prokurorų motyvus, kad jų priimtuose nutarimuose pateikti fizinių asmenų bei institucijų duomenys, kurie turi būti tvarkomi laikantis slaptumo reikalavimų ir neteikiami pareiškėjai, kuriai nėra suteikta teisė rinkti duomenis apie privačių nekilnojamojo turto objektų statybos teisėtumą.
Neleisdama susipažinti net ir su nuasmenintais prokuratūros nutarimais prokurorų pabaksnota teisėja rėmėsi Civilinio kodekso straipsniu, pagal kurį bylos medžiaga pripažįstama nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą.
Per dvi savaites susipažinęs su prokuratūros pateikta medžiaga, kurią sudaro 13 tomų, Vilniaus apylinkės teismas nustatė, kad priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių prokuroras proceso normų nepažeidė, duomenis rinko reikiama ir pakankama apimtimi, juos tinkamai vertino pagal teisės aktų nuostatas.
Šią teismo nutartį antrą kartą skundžiančios NNTVA prezidento Valdo Matulio manymu, dabar jau visai Lietuvai turėtų būti įdomu, ką prokurorai taip atkakliai slepia savo nutarimuose ir kokius savo argumentus visuomenei gėdijasi parodyti?
