Maskvos namų skundas atmestas – savavališkos statybos įteisinti nepavyks. Taip prieš kelias dienas nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
„Šiandien Vyriausiasis administracinis teismas padėjo galutinį tašką mūsų ir Maskvos namų ginčo istorijoje.
Mes teisūs neleidę tolesnių statybų, o Maskvos namai – neteisūs. Nesileidžiame kvailinami,“ – sakė meras Remigijus Šimašius.
Iš jo komandos jau pasigirdo pasiūlymų didžiulį pastatą išpirkti, tik ar tai pavyks?
Kitas kelias – savavališką statinį nugriauti, bet puikiai žinoma, kiek tai užtrunka.
Mini nacionalinį saugumą
Teismas pasisakė, kad nors tokiu sprendimu Maskvos namams yra ribojama ūkinės veiklos laisvė, šis ribojimas taikomas nustačius, jog netaikant jo būtų pažeidžiamas viešasis interesas.
Tai visuomenei reikšminga vertybė – nacionalinis saugumas.
Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neįrodinėjo, jog Maskvos namai nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
Taip nusprendė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmosios instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius statybos pasiūlymus. Tiksliau – įteisinti savavališką statybą.
Maskvos namai pareiškė šio sprendimo nekomentuosią.
Įsivėlė į teisinius ginčus
Maskvos namų ir savivaldybės ginčas truko ne vienus metus, dėl nebaigto statyti apsilaupiusio pastato ne kartą nuomonę pareiškė ir Valstybės saugumo departamentas, kuriam šis statinys – akivaizdi grėsmė.
O R.Šimašiui Maskvos namai – tai ir Kremliaus propagandos įrankis. Todėl Maskvos namams kadaise suteikusi statybos leidimą, paskui jį panaikinusi savivaldybė buvo įsivėlusi į teisinius ginčus su šių namų steigėjais.
Praėjusiais metais Maskvos namų šeimininkai sulaukė smūgio, kai Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė jų skundą, bet jie šį sprendimą apskundė.
Piešinys – prieš metines
Kad priėmus galutinį sprendimą Maskvos namų vaiduoklis dar keletą metų piktins vilniečius, akivaizdu. Jau dabar pastatas išterliotas grafičiais, išlaužytomis durimis, nors prie jo kartais budi saugos tarnybos ekipažas.
Tačiau apsaugininkai pražiopsojo grafičių piešėjus, kurie praėjusiais metais prieš gegužės 9-ąją užlipę ant Maskvos namų stogo nupiešė didžiulį vyriškos lyties organo piešinį ir skaičius 75. Mat tą dieną Rusija šventė Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ąsias metines.
Sprendimas – nepalankus
Kai Vilniaus apygardos teismas 2020 metų pavasarį nusprendė, kad Maskvos namų šeimininkė viešoji įstaiga Maskvos kultūros ir verslo centras privalo per dvejus metus įteisinti neteisėtai statytą pastatą, rusai suskubo pateikti projektinius pasiūlymus.
Buvo įrodyta, kad stiklinis pastatas turi vienu aukštu per daug. Turi būti šeši, o yra septyni.
Nutarusi neįleisti rusų į šį pastatą savivaldybė naujiems jų projektiniams pasiūlymams nepritarė ir savo nuomonę apgynė teisme. Jau tada nepritardama savivaldybė rėmėsi Valstybės saugumo departamento išvadomis, kad pastato funkcija kelia riziką valstybės saugumui.
Milijonų taip ir nesulaukė
Maskvos namai nuolatos buvo saugumiečių akiratyje.
2017 metų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime rašoma, kad Maskvos namų projektas „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.
Anot saugumiečių, Rusija imsis propagandinių ir neoficialių spaudimo priemonių siekdama priversti Lietuvą užtikrinti, kad būtų leista įgyvendinti šį Rusijos įtakos sklaidai naudingą projektą.
Tačiau Maskva neketino sudėti ginklų. Tai liudijo ir 2020 metų Rusijos sostinės biudžete skirta 10 mln. eurų suma pastato Vilniuje statyboms užbaigti.
Maskvos dūmos pirmininkas Aleksejus Šapošnikovas agentūrai „Regnum“ paaiškino, jog lėšos skirtos dėl to, kad statybos dar neuždraustos. Jeigu uždraus – tada biudžeto lėšas perskirstys.
O kaip buvo iš tiesų? Viešosios įstaigos Maskvos kultūros ir verslo centro vadovas Aleksandras Makarovas aiškino, kad pinigų trūksta net pastatui prižiūrėti. Jų užtenka tik šiukšlėms išvežti.
Netikrino pati savivaldybė
Leidimą Maskvos namų statyboms savivaldybė suteikė dar 2008 metais, bet po aštuonerių metų Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį ir pripažino, kad pastato statybos leidimas yra neteisėtas.
Tada teismas įpareigojo statytojus per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti pastatą vienu aukštu.
Kaip iškilo vienu aukštu aukštesnis pastatas? Pasirodo savivaldybė nepatikrino projekto sprendinių. Detaliajame plane numatyta, kad toje vietoje galima statyti tik iki šešių aukštų statinius.
Meras pademonstravo ryžtą
2015 metais tapęs meru R.Šimašius iš karto pareiškė, kad kaimynystėje nenori matyti Maskvos namų. Tam savivaldybė pati kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.
Iš saugumiečių gautos išvados pradžiugino sostinės vadovą.
„Valstybės saugumo departamento išvadų trečiosioms šalims atskleisti negaliu, tačiau galiu patvirtinti, kad jos skamba gana aiškiai ir nedviprasmiškai, – šis objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Remdamasis šia ir kitų kompetentingų Lietuvos institucijų nuomonėmis ir laikydamasis pažado, kad, kol esu meras, Maskvos namų Vilniuje nebus, pavedžiau savivaldybės administracijai nederinti naujų projektinių pasiūlymų ir neišduoti šiam pastatui naujo statybos leidimo“, – prieš trejus metus buvo pareiškęs R.Šimašius.
